Academic Source Complete

A substantial body of research provides evidence for the role of parents in transferring pro-environmental attitudes, values, and behaviors to their children. However, little research has focused on children’s active attempts to influence parents’ pro-environmental behavior. In a survey involving 508 Lithuanian families, we examined the bidirectional influences of parents’ and adolescents’ information-induced proenvironmental intentions and behavior. Three plastic waste-related consumption behaviors were studied: purchasing bottled water, using reusable shopping bags, and recycling non-refundable plastic. Results show that both adolescents and their parents influence each other’s proenvironmental intentions and behaviors, suggesting that not only parents but also adolescents, may be important agents of positive changes in families and society.

Valdžios struktūra ir jos veikla demokratinėje valstybėje turi būti grindžiama valdžių atskyrimo principu. Taip siekiama užtikrinti individualias teises ir laisves bei padėti visuomenei užkirsti kelią valdžios savivalei. Kiekviena valdžios galia įgyvendinama per tam tikras institucijas: parlamentą, atstovaujantį tautai ir leidžiantį įstatymus bei vykdantį kitas Konstitucijoje numatytas funkcijas; Vyriausybę, kuri įgyvendina parlamento priimtus įstatymus; teismus, kurie vykdo teisingumą. Jei valstybė negarantuoja teisingumo įgyvendinimo, visos kalbos apie demokratiją, teisėtumą, pilietinę visuomenę, žmogaus teises ir laisves lieka deklaratyvios. Tik nepriklausomos ir savarankiškos teisminės institucijos gali tinkamai atlikti savo pareigas – vykdyti teisingumą, užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, ginti žmogaus teises ir laisves. Natūraliai kyla klausimas, ar teisingumą vykdantys teismai užtikrina šių principų įgyvendinimą, ar pilietis, kreipęsis į teismą, kad apgintų savo pažeistas teises, gali būti tikras, jog teismas ginčą išspręs nešališkai ir atkurs pažeistas teises. Straipsnio autoriai nagrinėja tokią svarbią temą kaip pasitikėjimas teismais, aptaria, kokiais būdais ir priemonėmis galima pasiekti didesnio pasitikėjimo šalies valdžia. Keliamas klausimas, ar būtų veiksminga Lietuvoje steigti teismų tarėjų institutą. Autoriai formuluoja išvadą, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio demokratinių šalių, neturinčių prisiekusiųjų teismų ar tarėjų institucijos, kurios įkūrimas padėtų mažinti korupciją teisinėje sistemoje. Be to, būtų žengtas žingsnis siekiant padidinti visuomenės pasitikėjimą teismais. Pagrindinė išvada – būtina skatinti diskusijas apie nuosaikų tarėjų institucijos modelį. Autoriai mano, kad toks koncepcijos modelis neformuotų intervencijos į 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją ir teisinę sistemą, o papildytų esamą praktiką bei Konstitucijoje išreikštą siekį stiprinti valdžios institucijų ryšį su visuomene. Tokio siekio plėtojimo modelis būtų prasmingas.

The article seeks to reveal the importance of critical evaluation of authority of social workers. The problem of authority and different meanings attached to the role of a social worker are discussed and the practical and theoretical value of the research study is revealed. The article presents the theoretical explanations of the concept of authority and its ethical implications for social work practice at a children day care center. It also discusses the empirical findings of the qualitative case study conducted at the day care center X. The perceptions of its practitioners, what authority of a social worker means and consists of and how to gain it, are peresented. The article includes a detailed description of the specific context of the case study and indicates the selected research methods. The degree of reliability and validity of research study are also discussed. The empirical data of the case study is analyzed and discussed and conclusions are presented.

Purpose of the article is to formulate the concept of values consistent in the artworks, providing the possibility to consider new, often radically different from the former, values, to investigate the intentions of the creators of those new values and the variety of impressions of those values on public. Research is based on the comparative analysis of the concepts of aesthetic and artistic values dominant in the analytic, phenomenological and hermeneutical aesthetics, hereby several axiological trends are discerned; this discernment gives a ground for an analysis not only of the changes in the specific aesthetic and artistic values in proper sense but also enables us to consider the general (cognitive, moral, social, and political) values, exhibited, and often dominant in the new artworks. Reflecting the theories of the contemporary art and the most prominent modern and postmodern artworks the tendencies of the effect of the values on the public are distinguished. It is demonstrated that even the works of “autonomous” art doesn’t limit themselves within the realm of the proper artistic and aesthetic values; that in the art of avant-garde not the proper aesthetic and artistic values acquire the dominant position; and that starting with the second part of the twentieth century and until nowadays the artworks are being created affecting the public not so much by their immanent values, traditionally ascribed to the artworks, but by the intention to provoke critical thinking, rebuke stereotypes and open us up to the extraordinary experiences of the world and ourselves within it