Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės institutas / Institute of International and European Union Law

Apie migraciją girdime nuolat, dažnai – kaip apie krizę. Tačiau ar tikrai ji tokia didelė, kaip mums atrodo? Statistika rodo, kad migrantai sudaro mažiau nei 4 proc. pasaulio gyventojų. Ir vis dėlto ši tema viešojoje erdvėje skamba itin plačiai. Kodėl? Šioje tinklalaidėje kalbame apie migraciją ne tik kaip reiškinį, bet ir savotiškas sąvokų minkles: kaip žodžiai, kuriuos vartojame, formuoja mūsų požiūrį ir migracijos suvokimą. Kadangi migracija paliečia jautrius žmogaus teisių aspektus, pokalbyje aptariamas ir teisinis reguliavimas bei šios srities pokyčiai. Kiek jie aktualūs Lietuvoje? Kaip prie jų prisideda mokslininkai? Taip pat kalbame apie technologijų vaidmenį migracijos procesuose: kam jos naudojamos, kokios rizikos kyla ir ar įmanoma suderinti technologinę pažangą su žmogaus teisių apsauga?

The article analyzes the approach of UN bodies and the European Court of Human Rights (ECtHR) to “conversion therapy” – practices that aim to change sexual identity. While only the UN has previously analyzed “conversion therapy”, this article shows that the ECtHR shares a similar approach. While UN bodies do not support “conversion therapy”, they have different approaches. Although the ECtHR has yet to rule on “conversion therapy” cases, the European Convention on Human Rights offers several relevant articles that victims can rely on. Organizers may attempt to invoke specific European Convention on Human Rights articles. Still, it is unlikely that the ECtHR would interpret them as protecting any form of “conversion therapy” or its promotion. The article argues that international bodies call on states to take more than just legal action and to adopt a comprehensive approach to protection against “conversion therapy”.

XXI amžiaus antrajame dešimtmetyje ėmė kilti itin probleminiai klausimai, susiję su povandeninių kabelių tiesimu ir priežiūra pasauliniame vandenyne, su kabelių ir vamzdynų apsauga, įskaitant natūralius gamtinius pavojus, ir atsitiktinę ar tyčinę žalą, kurią padaro jūriniai laivai. Šioms problemoms spręsti Tarptautinės teisės asociacija 2018 m. lapkričio mėnesį įkūrė specializuotą instituciją – Povandeninių kabelių ir vamzdynų komitetą. Jūrinių kabelių ir vamzdynų tiesimo teisinio režimo pagrindais laikytinos dvi konvencijos: 1884 m. Konvencija dėl povandeninių kabelių apsaugos ir 1982 m. JTO Jūrų teisės konvencija. Vis dėlto reglamentuojant kabelius ir vamzdynus liko spragų. Manytina, kad reikėtų plačiau apibrėžti teisės tiesti kabelius ir vamzdynus turinį, aptarti aktualias kabelių ir vamzdynų saugojimo, stebėjimo ar kontrolės funkcijas. Šių funkcijų realizavimas priklausytų nuo atskirų jūrų erdvių režimo ir pakrantės valstybės sutikimo. 1982 m. JTO Jūrų teisės konvencijos 113 straipsniu valstybės įpareigojamos priimti įstatymus, numatančius, kad nutraukus kabelį ar pažeidus povandeninį vamzdyną atviroje jūroje būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Manytina, kad įstatymuose taip pat turėtų būti numatyta baudžiamoji atsakomybė už kabelių ar vamzdynų pažeidimus kontinentiniame šelfe ar išskirtinėje ekonominėje zonoje. Tam, kad teisinės spragos būtų užpildytos, kai kurie autoriai siūlo kabelių ir vamzdynų pažeidimus kvalifikuoti kaip piratavimo nusikaltimą. Su tokia pozicija negalima sutikti dėl kelių priežasčių. Visų pirma skiriasi nusikaltimų objektas. Piratavimo atveju pagrindinis nusikaltimo objektas – laivybos laisvė; papildomi objektai – teisė į laisvę, teisė į nuosavybę – priklauso nuo konkrečių piratų veiksmų. Piratavimas yra tarptautinis nusikaltimas, numatytas Jūrų teisės konvencijoje. Kokie nusikaltimai patenka į tarptautinių nusikaltimų sąrašą, priklauso nuo valstybių susitarimo. Dabartiniame etape valstybės turi papildyti savo baudžiamuosius kodeksus nauju kabelių ir vamzdynų pažeidimo nusikaltimu.

The publication discusses five most important decisions of Lithuanian courts since 2001, which include three Lithuanian Supreme Court decisions (decision of 26 November 2007 in respect of causation as a prerequisite of delictual liability, the decision of 3 March 2014 in respect of solidary liability of multiple tortfeasors, the decision of 18 April 2005 on compensation of non-pecuniary damages to secondary victims), a ruling of the Constitutional Court of 19 August 2006 on Compensation of damage, inflicted by unlawful conduct of interrogatory and investigative institutions, prosecutors and courts of 19 August 2006, as well as a decision of the Supreme Administrative Court of Lithuania of 20 October 2021 on state liability for erroneous implementation of Motor Liability Directive. The cases discussed illustrate how Lithuanian courts have developed a normative concept of causation, expanded the right to claim non-pecuniary damages and strengthened State responsibility, including for breaches of EU law. Together, these cases show how personal injury law in Lithuania has been transformed into an important tool for protecting individuals and ensuring fair compensation.

Klausimas, kaip suvaldyti dirbtinio intelekto rizikas žmogaus teisėms, šiandien aktualus visiems –nuo Amazonės miškų bendruomenių iki Europos vyriausybių. Šiemet jis atsidūrė ir Jungtinių Tautų darbo grupės, kuriai pirmininkavo Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorė dr. Lyra Jakulevičienė, darbotvarkėje. Lapkričio pabaigoje vykusiame pasauliniame forume tapo aišku viena: privalomas DI reguliavimas tik stiprės, tačiau skirtinguose pasaulio regionuose jis kels nevienodus iššūkius.

„Kosmoso karai niekada nebuvo fikcija“, – teigia dr. Tomas Marozas, MRU Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto mokslininkas, apsigynęs disertaciją „Palydovai kaip taikiniai pagal jus in bello", už kurią apdovanotas Kazimiero Motiekos fondo premija. Laidoje kalbėsime apie priešpalydovines kinetines atakas, kosmoso žvalgybą, tarptautinio reguliavimo ydas ir sėkmes. Ar kosmosas – ekonominių sandorių ir komunikacijos technologijų erdvė, ar gynybos ir karybos arena? Apie Lietuvos vaidmenį kosmoso technologijų srityje dalinsis Vytenis Buzas, Lietuvos aviacijos inžinierius, pirmojo lietuviško Žemės palydovo „LituanicaSAT-1" kūrėjas, kosminės misijos vadovas, startuolių kosmoso srityje įkūrėjas.

Kai šiandienos pasaulyje priskaičiuojama iki 280 mln. migrantų, migracijos reiškinio priežastys, reguliavimas, pasekmės visuomenėje – aktuali tema. Su MRU Teisės mokyklos prof. dr. Lyra Jakulevičiene kalbėsime apie šio reiškinio daugialypiškumą ir iš to kylančius skirtingus padarinius. Kokią įtaką besikeičiančios aplinkybės pasaulyje (I-asis ir II-asis pasauliniai karai, Ukrainos karo kontekstai) daro migracijai bei su ja susijusiems teisės srities pokyčiams? Kaip tinkamai sureguliuoti neteisėtai atvykusių migrantų srautus? Aptarsime platų migrantų spektrą – nuo kvalifikuotų darbuotojų, kurie į savo kilmės šalis grįžta pasibaigus darbo santykiams užsienyje – iki pabėgėlių ir karo aukų migracijos, kurios dalis sudaro tik vos 10 proc. bendro migracijos srauto. Laidoje taip pat dalyvausianti ukrainiečių kilmės mokslininkė iš MRU Teisės mokyklos dr. Kateryna Latysh atskleis, kas šiandien gali būti laikomas auka – ar tik tas, kuris patyrė fizinę žalą? O gal ir tas, kuris tapo kibernetinių atakų, deepfake'ų ar masinio sekimo taikiniu? Ar gali būti tas laikomas „tikra" auka pasaulyje, kuriame nusikaltimai vis dažniau vyksta virtualioje erdvėje? Ir ar visada galime aiškiai atskirti auką nuo pažeidėjo – ypač kai kalbame apie vaikus, priverstus tapti kariais?

This study examines the availability and accessibility of mainstream support services in Lithuania for survivors of gender-based violence (GBV) who are asylum seekers, refugees, beneficiaries of temporary protection, or individuals in refugee-like situations – the designated target group of this research. It investigates the legal norms and standards governing access to assistance for GBV survivors within this population. The study further outlines the institutional framework – comprising governmental, municipal, and non-governmental actors – tasked with victim support, and identifies key practical barriers that hinder access to essential services. The methodology adopted in this study includes desk-based research on legal and policy documents relevant to GBV prevention and protection, alongside an analysis of legislative instruments addressing both criminalised and non-criminalised forms and manifestations of GBV. It also incorporates sociological research, which comprises both data collection and analysis of: (a) an online survey completed by key assistance and municipal service providers (n = 32), and (b) a series of expert interviews and focus group discussions. The qualitative component includes eleven in-depth individual interviews and four focus group discussions, involving a total of 28 experts.