Verslo ir ekonomikos institutas / Institute of Busines and Economics

CoVE „WIN4SMEs” gerokai paskatins MVĮ inovacijas darbo vietoje, nes ugdys kvalifikuotą darbo jėgą ir verslumą, puoselės bendradarbiavimo aplinką ir skatins žinių perdavimą. Ji atkreips reikiamą dėmesį į šią dažnai nepastebimą, bet labai svarbią sritį ir padės ją tobulinti. MVĮ, susiduriančios su dideliais technologinės pažangos, globalizacijos ir demografinių pokyčių nulemtais pokyčiais, turi nuolat diegti naujoves, kad galėtų spręsti tokius iššūkius, kaip: – didėjantis kvalifikuotų darbuotojų ir jaunų verslininkų trūkumas; – menkas dalyvavimas profesiniame rengime ir mokyme; – įgūdžių trūkumas, mokymai neatitinka MVĮ poreikių; – menkas universitetų bendradarbiavimas ir į MVĮ orientuotų mokymo programų trūkumas; – mažas MVĮ ir profesinio mokymo paslaugų teikėjų tarptautiškumas.

Šiuos iššūkius spręs www.WIN4SMEs.eu kartu su 20 partnerių iš 9 šalių ir 70 asocijuotų organizacijų. Ji suvienys profesinio mokymo paslaugų teikėjus, aukštojo mokslo įstaigas ir MVĮ asociacijas, kurios kartu steigs CoVE „Inovacijos darbo vietoje” 7 šalyse (DE, DK, FI, HU, LT, NL, PL), koordinuojamas vienos skėtinės CoVE. Inovacijos darbo vietoje yra gyvybiškai svarbios MVĮ sėkmei ir konkurencingumui didinti. Jos didina darbuotojų įsitraukimą, pasitenkinimą ir veržlumą, kartu maksimaliai išnaudojant darbo jėgos potencialą. MVĮ gali užsitikrinti tvarią ir atsparią ateitį skatindamos novatorišką, prisitaikančią kultūrą, kurioje vertinamas bendradarbiavimas. Priemonės ir švietimo programos, skirtos inovacijoms ir verslumui darbo vietoje (pavyzdžiui, modernaus žmogiškųjų išteklių valdymo, profesinio mokymo orientavimo, inovacijų paramos MVĮ programos), bus sukurtos, išbandytos, įvertintos ir nuolat įgyvendinamos 7 CoVE trijuose švietimo lygmenyse, pasižyminčiuose dideliu perimamumu: pirminis profesinis mokymas, tolesnis mokymas, aukštasis mokslas (EKS 3-6 lygiai). Visi projekto rezultatai, įskaitant patarimus dėl įgyvendinimo, bus perduoti 70 asocijuotųjų partnerių. Be to, Ukrainos partneris taikys šiuos rezultatus vykdydamas reklaminę veiklą ir mokymus jaunimui bei MVĮ Ukrainoje.

2020 m. pradžioje kilusi koronaviruso (COVID-19) pandemija sukėlė netikėtus ir esminius iššūkius įvairiose valstybės gyvenimo srityse – visų pirma sveikatos, bet taip pat socialinės apsaugos, švietimo, kultūros ir daugelyje kitų sektorių. Pandemijos sukeltas šokas privertė per neįtikėtinai trumpą laiką transformuoti savo įprastas rutinas, įgyti naujų įgūdžių, veikti kitomis, nei iki šiol buvo įprasta, sąlygomis ir demonstruoti lyderystę, kuri nepaklūsta įprastiems, mums pažįstamiems dėsniams, ir diktuoja naujas, kol kas vis dar išeinančias iš mūsų pažinimo ribų, tendencijas. Viešasis sektorius Covid-19 pandemijos metu susidūrė su dideliu iššūkiu, užtikrinant viešųjų paslaugų teikimą. Dauguma viešojo sektoriaus organizacijų nebuvo pasiruošusios tinkamai funkcionuoti pandemijos sąlygomis, todėl natūralu, kad buvo susidurta su gebėjimų ir pajėgumų stoka veikti Covid-19 pandemijos aplinkoje. Viešojo sektoriaus organizacijų vaidmuo ypatingai svarbus siekiant ekonominio ir socialinio atsigavimo, t.y. ne tik pandemijos metu, bet ir po jos. Jis privalo imtis lyderystės vaidmens siekiant ilgalaikio tvaraus atsigavimo, buriant bendruomenes, teikiant joms reikiamų įgūdžių veikti pandemijos sąlygomis, įveiklinant skaitmenizacijos procesus visų pirma savo aplinkoje, teikiant kokybiškas paslaugas. Viešas sektorius privalo demonstruoti savo stipriąsias puses, kad tiek privatus verslas, tiek bendruomenės jomis patikėtų ir sutelktų bendras pajėgas kovai su pandemijos padariniais. Projekto tyrėjai, siekdami išsiaiškinti, kodėl vienos organizacijos geba tinkamiau reaguoti į neįprastas situacijas ir, plėsdamos savo pažinimo ribas, įgyja konkurencinį unikalų pranašumą projekte kelia tikslą nustatyti viešojo sektoriaus organizacijų atsparumą ir jo poveikį teikiamų paslaugų kokybei.

Organizacijų atsparumo koncepcija tampa svarbiu nagrinėjimo objektu dėl neįprastai greitai besikeičiančios ekonominės, socialinės, technologinės aplinkos. Poreikis išgyventi yra svarbus nūdienos organizacijoms, todėl vis plačiau kalbama apie organizacijos atsparumą, kuris įgalina organizacijas ne tik išgyventi krizinį laikotarpį, bet ir jo metu įgytą patirtį panaudoti kaip varomąją jėgą. Projekte keliama mokslinė problema, kokiomis organizacijos atsparumo vertinimo teorinėmis prieigomis grindžiant ir kokius metodinius instrumentus naudojant galima būtų įvertinti organizacijų atsparumą. Projekto tikslas – parengti organizacijos atsparumo vertinimo modelį ir pritaikyti jį empiriškai atliekant tyrimą Lietuvos organizacijose. Tikslui pasiekti keliamas uždavinys – suformuoti organizacijos atsparumo vertinimo koncepciją ir metodologiją bei atlikti tyrimą Lietuvos įmonėse. Uždaviniui spręsti formuojamos trys veiklos: organizacijos atsparumo teorinis pagrindimas; organizacijos atsparumo vertinimo metodologijos pristatymas; organizacijos atsparumo vertinimas Lietuvos organizacijų atveju.

2020 m. pradžioje kilusi koronaviruso (COVID-19) pandemija sukėlė netikėtus ir esminius iššūkius įvairiose valstybės gyvenimo srityse – visų pirma sveikatos, bet taip pat socialinės apsaugos, švietimo, kultūros ir daugelyje kitų sektorių. Pandemijos sukeltas šokas privertė per neįtikėtinai trumpą laiką transformuoti savo įprastas rutinas, įgyti naujų įgūdžių, veikti kitomis, nei iki šiol buvo įprasta, sąlygomis ir demonstruoti lyderystę, kuri nepaklūsta įprastiems, mums pažįstamiems dėsniams, ir diktuoja naujas, kol kas vis dar išeinančias iš mūsų pažinimo ribų, tendencijas. Viešasis sektorius Covid-19 pandemijos metu susidūrė su dideliu iššūkiu, užtikrinant viešųjų paslaugų teikimą. Dauguma viešojo sektoriaus organizacijų nebuvo pasiruošusios tinkamai funkcionuoti pandemijos sąlygomis, todėl natūralu, kad buvo susidurta su gebėjimų ir pajėgumų stoka veikti Covid-19 pandemijos aplinkoje. Viešojo sektoriaus organizacijų vaidmuo ypatingai svarbus siekiant ekonominio ir socialinio atsigavimo, t.y. ne tik pandemijos metu, bet ir po jos. Jis privalo imtis lyderystės vaidmens siekiant ilgalaikio tvaraus atsigavimo, buriant bendruomenes, teikiant joms reikiamų įgūdžių veikti pandemijos sąlygomis, įveiklinant skaitmenizacijos procesus visų pirma savo aplinkoje, teikiant kokybiškas paslaugas. Viešas sektorius privalo demonstruoti savo stipriąsias puses, kad tiek privatus verslas, tiek bendruomenės jomis patikėtų ir sutelktų bendras pajėgas kovai su pandemijos padariniais. Projekto tyrėjai, siekdami išsiaiškinti, kodėl vienos organizacijos geba tinkamiau reaguoti į neįprastas situacijas ir, plėsdamos savo pažinimo ribas, įgyja konkurencinį unikalų pranašumą projekte kelia tikslą nustatyti viešojo sektoriaus organizacijų atsparumą ir jo poveikį teikiamų paslaugų kokybei.

"EuroScitizen" - tai ES finansuojamas COST veiksmas, mokslinių tyrimų tinklas, kurio tikslas - nustatyti tikslines strategijas, kurios padėtų didinti mokslinio raštingumo lygį Europoje, remiantis evoliucijos pavyzdžiu. Pirmą kartą vykdant šią veiklą buvo sutelktos įvairių suinteresuotųjų šalių (evoliucijos biologų, švietimo tyrėjų, pedagogų, muziejų specialistų ir žiniasklaidos) pajėgos, siekiant sukurti ir išanalizuoti visuomenės mokslinio raštingumo didinimo metodus.

Išsamesnis veiklos pristatymas: Kaip piliečiai susiduriame su informacijos ir dezinformacijos srautu iš interneto ir žiniasklaidoje. Mokslinis raštingumas, t. y. gebėjimas kritiškai vertinti, taikyti ir suprasti mokslo žinias ir kaip jos kuriamos, yra labai svarbus atsakingam pilietiškumui. Jis yra būtina sąlyga, kad būtų galima kurti žinių visuomenę ir kad piliečiai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus. Vienas iš svarbiausių mokslo sričių yra evoliucija, šiuolaikinės biologijos pagrindas. Evoliucinė biologija turi didelę visuomeninę reikšmę svarbą, o jos atradimai turi toli siekiančių pasekmių tam, kaip mes reaguojame į klimato kaitą, narkotikų atsparumą vaistams, maisto saugumo problemas ir šiuolaikinės medicinos prieštaravimus. Tačiau ji dažnai klaidingai suprantama arba net visiškai atmetama. Todėl mokslinis raštingumas evoliucijos srityje yra idealus modelis tirti metodus, kaip pagerinti Europos mokslinio raštingumo būklę. Šiame veiksme pirmą kartą buvo panaudotos įvairių suinteresuotųjų šalių (evoliucijos biologų, švietimo tyrėjų, pedagogų, muziejų specialistai ir žiniasklaida), kad sukurtų ir išanalizuotų metodus, naudojamus visuomenės mokslinei raiškai gerinti. mokslinį raštingumą. Įveikiant kultūros ir švietimo sistemų skirtumus, įtraukiant dalyvius iš įvairių šalių ir patirčių, savaime yra naujovių šaltinis. Laukiamas rezultatas - nustatyti tikslines strategijas, kaip kelti mokslinio raštingumo lygį Europoje ir taip maksimaliai padidinti Europos inovacijų potencialą. Ši COST CA17127 veikla prisidėjo prie atsakingų, mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) kultūros, o tai padėjo įgyvendinti strategijoje "Europa 2020" numatytus pažangius, tvarius ir integracinius tikslus.

Apie projektą: Šešėlinės ekonomikos ir korupcijos reiškiniai plačiai nagrinėjami tiek Lietuvos, tiek užsienio autorių darbuose. Mokslinė literatūra pasižymi gausa mokslinių tyrimų, kuriuose analizuojami šešėlinę ekonomiką ir korupciją lemiantys veiksniai bei šių reiškinių sukeltas neigiamas poveikis viešajam ir privačiajam sektoriui. Remianti s atliktais tyrimais, galima teigti, kad Pietų Europos šalyse šie reiškiniai paplitę labiau nei Šiaurės ar Vakarų regionuose. Siekiant parengti kuo efektyvesnes prevencines priemones, būti na turėti informacijos ne tik kokį poveikį šešėlinė ekonomika ir korupcija daro įvairioms sritims, kaip atskiri subjektai, bet ir kaip veikia vienas kitą. Taigi, kyla mokslinė problema –kaip korupcija ir šešėlinė ekonomika sąveikauja tarpusavyje?

Tikslas – įvertinus korupcijos ir šešėlinės ekonomikos tarpusavio sąsajas, sukurti korupcijos ir šešėlinės ekonomikos tarpusavio ryšių vertinimo modelį ir jo veikimą pati krinti Pietų Europos šalių kontekste.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti korupcijos ir šešėlinės ekonomikos tarpusavio ryšių teorinius aspektus.
2. Atskleisti tarpusavio ryšių tarp korupcijos ir šešėlinės ekonomikos lygių vertinimo metodikas, jų privalumus ir ribotumus.
3. Sukurti korupcijos ir šešėlinės ekonomikos lygių tarpusavio ryšių vertinimo modelį.
4. Parengti tarpusavio ryšių tarp korupcijos ir šešėlinės ekonomikos lygių vertinimo metodiką Pietų Europos šalyse.
5. Empiriškai įvertinti tarpusavio ryšius tarp korupcijos ir šešėlinės ekonomikos lygių Pietų Europos šalyse.

DIGITAL4Security is an innovative and market-led European Masters Programme in Cybersecurity Management & Data Sovereignty that will equip European SMEs and Companies across multiple sectors with the cybersecurity management, regulatory and technical skills they need to prevent and respond to existing and emerging cybersecurity threats, helping to safeguard European industries from cyber-attack. Our Digital4Security Programme will be market and industry demand-led at its core, continuously adapting and evolving to address current and future cybersecurity risks and supporting European companies, and in particular SMEs, to minimize security risks, build robust defenses, and effectively manage any cyber incident. DIGITAL4Security will contribute to the overall objectives of the DIGITAL Europe Programme by fast-tracking high numbers of graduates into high demand roles from the European Cybersecurity Skills Framework (ECSF), filling crucial occupational profiles that are critical to the ongoing security and success of European businesses. Our objective is to reskill and upskill graduates, professionals, managers, and business leaders to become ‘Cyber Confident’ and empowered with the cybersecurity management expertise they need to strengthen their cybersecurity infrastructure and implement robust incident prevention and management procedures. The global objective of this project is to design and implement a highly innovative, effective and sustainable European Cyber-security Masters Programme that will provide a continuous supply of qualified cybersecurity management experts, helping to address the growing cybersecurity skills gap that is endangering the stability of many European industries and public sector institutions. The programme will be designed to appeal to the broadest possible catchment of potential students and companies from many different sectors, demographics, and cultural backgrounds; ensuring gender equality and including students from diversity groups.

Žmonijos tolimesnės pažangos bendra koncepcija – darni plėtra. Nežiūrint į ilgalaikius ir įvairiapusius tyrimus dar lieka neišspręstų esminių klausimų. Tame tarpe indikatorių reikšmės kiekybinis vertinimas. Taip yra todėl, kad indikatoriai yra kompleksiniai dydžiai, kurie realybėje pasireiškia įvairiais aspektais. Dėl jų skirtingos fizinės prasmės juos atspindintys rodikliai yra išreikšti skirtingomis dimensijomis, jie yra nevienodos svarbos ir pan. Jų apjungimui šiandieną taikomi daugiakriteriniai metodai. Esminis jų trūkumas yra tas, kad visi jie remiasi linijiniu vertinimu, t. y. rodiklio svarba nepriklauso nuo jo reikšmės. Tai prieštarauja gyvenimo realybei, kurioje visi procesai plėtojasi nelijiniškai. Siūloma metodika remiasi nelinijinėmis funkcinėmis priklausomybėmis, kurios leidžia gauti darnios plėtros indikatorių rodiklių išreikštas bedimensines reikšmes, t. y. išreikštas vieningais mato vienetais. Tai ženkliai patobulina esamus daugiakriterinius metodus, nes nereikalingu tampa rodiklių svarbos ekspertinis vertinimas. Rodiklių reikšmių apjungimui į vieną dydį numatoma taikyti integravimo metodikas, kurios remiasi kvadratinėmis ir kubatūrinėmis formulėmis.

Apie projektą: Ne tik darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas, bet ir perėjimas prie žiedinės ekonomikos yra vieni iš ES prioritetinių tikslų, o jų įgyvendinimas aktualus kiekviena ES šaliai. Europos Komisijos priimtu veiksmų planu siekiama paspartinti Europos perėjimą prie žiedinės ekonomikos, didinti konkurencingumą pasaulyje, skatinti tvarų ekonomikos augimą, sušvelninti poveikį aplinkai ir kurti naujas darbo vietas. Mokslinės literatūros analizė išryškino žiedinės ekonomikos vertinimo problemą. Šiuo metu vertinant žiedinę ekonomiką yra analizuojamos tik atskiros jos dedamosios, tyrimams trūksta kompleksiškumo, todėl reikalinga metodika, apimanti visas žiedinės ekonomikos dedamąsias, ir kuri leistų nustatyti pasiektą šalių žiedinės ekonomikos lygį.

Projekte keliama mokslinė problema – kaip kompleksiškai įvertinti pasiektą šalies žiedinės ekonomikos lygį?

Projekto tikslas – parengti šalies žiedinės ekonomikos kompleksinio vertinimo metodiką ir pritaikyti ją empiriškai ES šalių pavyzdžiu. Projekto tikslui pasiekti bus išanalizuota naujausia mokslinė literatūra nagrinėjamo objekto atžvilgiu, išgryninti rodikliai ir nustatyti jų reikšmingumai; parengta žiedinės ekonomikos kompleksinio vertinimo metodika ir empiriniais tyrimais patikrinta sudaryta metodika pasirinktų ES šalių pavyzdžiu. Gauti rezultatai bus reikšmingi formuojant kryptingą ES ar šalies žiedinės ekonomikos politiką, kurių pagrindu bus galima priimti efektyvius valdymo sprendimus bei kurti strategijas esamos situacijos gerinimui.