Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Department: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20046
Now showing1 - 10 of 43
  • Tyrime bus siekiama išnagrinėti atsisakymo pripažinti ir vykdyti užsienio teismų sprendimus pagrindus, nustatytus Hagos konvencijoje dėl užsienio teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, Briuselis Ibis reglamente ir JAV teisėje. Tyrime bus nagrinėjama, kaip tarptautinėje privatinėje teisėje bei bendrosios teisės tradicijos valstybėse yra aiškinami ir taikomi užsienio teismų sprendimų pripažinimo pagrindai. Tyrime bus nagrinėjama, kokie užsienio teismų sprendimų nepripažinimo pagrindai yra nustatyti minėtose teisės sistemose, kokie jų panašumai ir skirtumai, kaip istoriškai kito užsienio teismų sprendimų nepripažinimo pagrindų aiškinimas ir taikymas. Taip pat bus nagrinėjama, kokį poveikį užsienio teismų sprendimų pripažinimui ir vykdymui tarptautinėje privatinėje teisėje turės Hagos konvencijos dėl užsienio teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo įsigaliojimas.

      13
  • Sustainability is a main goal of European and global cooperation (i.e. the EU’s Strategy for Sustainable Development or the UN’s 2030 Agenda for Sustainable Development). Often ecological and economical challenges are focused in the process of developing approaches and methods, but social challenges are from special interest for Social work and get more and more attention in the discourse about improving the practice. For this reasons this project aims on discussing interdisciplinary approaches and methods for a social sustainable practice in Social Work. We are planning an event (conference with researchers from three Baltic countries and workshop with students from three Baltic countries) to bring different approaches and methods for a sustainable practice in Social Work together. A possible field of practice could be the child- and youth-welfare, where several challenges are visible (i.e. child poverty, social inequality and its effects), approaches (i.e. education, political action) and methods (i.e. empowerment, adult counseling) are to be evaluated. Social challenges of society and politics as well as approaches and methods from the participating countries are first presented from researchers and second discussed with the students to find mutual connections and learn about the specifics of the participating countries. This event should initiate an ongoing cooperation between the participation organisations (i.e. research, summer school).

      32
  • Projektu siekiama sukurti vieningą ES mastu metodologiją ir standartus, skirtus nacionalinių ir tarpvalstybinį elementą turinčių šeimos ginčų sprendimui mediacijos būdu bei nustatyti aiškias gaires dėl vaiko įtraukimo į mediacijos procesą. Valstybėse narėse šeimos ginčų mediacijos atžvilgiu taikomos nesuderintos nuostatos, egzistuoja skirtingos praktikos ir trūksta šios srities ES teisinio reguliavimo. Galiojanti Mediacijos direktyva, apimanti civilines ir komercines bylas, numato tik mediacijos susitarimų vykdytinumo užtikrinimą nacionaliniu mastu, nuošalyje paliekant tarpvalstybinį vykdymą. Praktikoje, kaip rodo augantys skyrybų skaičiai ES, šeimos ginčų daugėja, didėja sutuoktinių mobilumas, plinta tarpkultūrinės šeimos. Taigi, daugėja situacijų, spręstinų keliose jurisdikcijose, atitinkamai – taikant skirtingą teisinį reguliavimą, dėl ko procesas tampa sudėtingesniu ir dar labiau kenkia vaikų interesams. Vykdant projektą bus peržiūrimi ES teisės aktai ir šeimos mediacijos praktika keliose pasirinktose valstybėse narėse, nagrinėjama šios srities mokslinė literatūra. Bus organizuojami interviu ir focus grupės diskusija esamų sistemų iššūkiams aptarti, taip pat apskritasis stalas – tyrimo metu gautų rezultatų aptarimui ir patikrinimui. Iki šiol atlikti moksliniai nekėlė klausimo dėl būtinybės keisti galiojančius ES mediacijos teisės aktus, nors poreikis imtis aktyvių priemonių išryškėjo plintant privalomajai mediacijai ir Europos Parlamentui 2018 m. pripažinus, kad galiojanti Mediacijos direktyva nepasiekė savo tikslų. Ši paraiška – inovatyvi savo tikslu nustatyti vieningus ES šeimos mediacijos praktikos standartus, įskaitant gaires dėl vaikų įtraukimo į mediaciją bei pasiūlyti vieningus reikalavimus šeimos mediatoriams. Pranešimai konferencijose, publikacijos bei bendradarbiavimas su ekspertais iš skirtingų valstybių, tikimasi, inicijuos diskusiją dėl poreikio peržiūrėti ES politiką dėl šeimos ginčų bei suderinti valstybių narių šeimos mediacijos sistemas.

      27
  • Religinės ar pasaulietinės prigimties įsitikinimai yra sąžinės reikalas, o sąžinės laisvė yra vienas iš šiuolaikinės visuomenės pagrindų. Nepaisant to, esame didėjančios sąžinės laisvės erozijos liudininkai, kuomet sekimas technologijų pagalba, religinė diskriminacija, perauklėjimo stovyklos ir kitos priemonės esmingai riboja religines ir kitas laisves. Visa tai smarkiai susilpnina sąžinės laisvę visame pasaulyje. Nors sąžinės laisvė Europos liberaliosiose demokratijose garantuojama teisės, sąžinės konfliktų Europoje kyla vis daugiau, o pasaulieti nė teisė problemos ne tai kad nesprendžia, bet ją tik dar labiau gilina. Tuo tarpu teisė paremta religijos autoritetu kai kuriose valstybėse riboja sąžinės laisvę, o kai kur religinę teisę vis dar bandoma paversti vieninteliu teisės šaltiniu. Respublikinės, musulmoniškos ar krikščioniškos prigimties įsitikinimus paverčiant privaloma teise, dalies žmonių visuomeninio gyvenimo principai bet kokiu atveju yra paneigiami, o tokie teisės pagilinti sąžinės konfliktai tarp žmonių gali tapti bendruomenių, valstybių ar civilizacijų nesutarimų priežastimi. Šiuo projektu siekiama permąstyti šiuolaikinę sąžinės laisvės sampratą apskritai ir ypač Europos liberaliosiose demokratijose bei musulmonų daugumą sudarančiose valstybėse. Analizuojant konkrečius Lenkijos, Prancūzijos, Indonezijos ir Turkijos atvejus siekiama įžvelgti kaip keičiasi sąžinės laisvės situacija. Vertinama bus vertybinių pokyčių teisiniu požiūriu tema. Pavyzdžiui, tyrime nagrinėjamas musulmonų mažumos padėties Europoje ir įtampos tarp pokrikščioniškos Europos ir musulmonų teisės tradicijų, kas liečia sąžinės laisvės sampratą, klausimas.

      31
  • Projekte nagrinėjamos verslininkų (fizinių asmenų) bankroto proceso teisinės problemos ir siekiama pateikti mokslinius pasiūlymus, kaip tobulinti gerinti verslo teisinę aplinką Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje nėra konkrečiai verslininkų bankroto procedūroms skirto teisinio reglamentavimo. Projekte nagrinėjamas atskiro verslininkų bankroto proceso teisinio reglamentavimo poreikis, turto administravimo ir realizavimo, kreditorių reikalavimų sąžiningiems verslininkams taikymo problemos ir kiti fizinio asmens bankroto procese kylantys klausimai. Taip pat projekte bus vertinami reikšmingi verslininkų bankroto procedūrų tikslai, pavyzdžiui, būtinybė užtikrinti sąžiningiems verslininkams naują pradžią (antrą šansą) po bankroto proceso.

    Projekto metu tiriami, kokie verslininkų bankroto procesai yra taikomi pasirinktose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Jungtinių Amerikos Valstijų teisėje. Lyginamasis metodas bus pagrindinis ir leis pateikti mokslines išvadas, nustatyti, kaip įvairios valstybės reglamentuoja verslininkų bankroto procesą įgyvendinama Europos Sąjungos teisę šioje srityje ir kokie nacionaliniai verslininkų bankroto proceso modeliai yra efektyviausi.

    Projektas prisidės prie verslininkų bankroto procedūrų teisinio reglamentavimo tobulinimo ir verslumo teisinės aplinkos gerinimo Lietuvoje. Projekte išsami ekonominė ir teisinė verslininkų bankroto procedūrų analizė ir kuo šios procedūros skiriasi nuo kitų fizinių asmenų bankroto procesų. Taip pat konkretūs pasiūlymai, kaip efektyvinti fizinių asmenų bankroto procedūrų reglamentavimą Lietuvoje ir kaip jį pritaikyti prie verslininkų bankroto proceso problemų. Be to, projekto rezultatai gali prisidėti prie palankesnės verslo aplinkos kūrimo ir reikalingų sisteminių pokyčių, siekiant didinti verslininkų bankroto procedūrų efektyvumą.

      25
  • 14 partnerių konsorciumas koordinuojamas Kauno technologijos universiteto (KTU) siekia atlikti Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono EDIH vaidmenį.

    SUSIJĘ SEKTORIAI IR PASLAUGOS: [1] EB skatinamas pagrindinių skaitmeninių sričių augimas: didelio našumo kompiuterija (HPC) · Dirbtinis intelektas (DI) · Kibernetinis saugumas (CS); [2] aukštas skaitmeninių įgūdžių lygis ir platus skaitmeninių technologijų naudojimas [3] verslo modelių ir procesų konkurencingumas pramonės šakose ir viešosiose įstaigose. Konkretūs sektoriai, kurie bus skatinami: Gamyba · FinTech · Sveikatos priežiūra ir biotechnologijos · IRT.

    MISIJA: Būti „vieno langelio“ principu, kuris įgalina veiksmingą gamybos, viešojo administravimo ir besikuriančių sektorių skaitmeninimą.

    VIZIJA: Iškelti Lietuvą kaip skaitmeninimo lyderę Baltijos regionuose.

    PROJEKTO TIKSLAI: [1] teikti inovacijų konsultavimo ir paramos paslaugas; [2] prisidėti prie pasaulinio Lietuvos inovacijų ekosistemos konkurencingumo.

    UŽDAVINIAI:

    Didinti Lietuvos konkurencingumą, našumą, investicijas į didesnės pridėtinės vertės produktus bei skatinti skaitmeninių sprendimų ir naujų technologijų integraciją. Diegimas: [1] išmani gamybos įranga/procesai; [2] pažangių tyrimų rezultatai. Skatinti suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą pramonės skaitmeninimo / infrastruktūros plėtros srityje. Padėti numatyti pokyčius ir prisitaikyti prie ateities poreikių. Skatinti regiono ir visuomenės skaitmeninimą. Stiprinti skaitmeninius įgūdžius viešajame ir privačiame sektoriuose. PASLAUGOS:

    Išbandykite prieš investuodami (angl. Test before invest): klientai, norėdami gauti patikimus laukiamus skaitmeninimo verslo rezultatus. Ekosistemų kūrimas ir tinklų kūrimas: operatyvūs ryšiai per konkurencingus kompetencijos centrus. Pagalba ieškant investicijų: nukreipkite vartotojus į paprastus, veiksmingus ir tikroviškus būdus, kaip pasirinkti finansavimo schemas. Įgūdžiai ir mokymas: praktinės žinios apie skaitmenizaciją, technologijas ir prisitaikymą prie pasaulinio verslo.

      23
  • Remti tikslinius nemokumo specialistų mokymus apie ES teisės įgyvendinimą praktikoje, supažindinti juos su ES teisės teikiamomis galimybėmis ir padėti jiems pasitikėti vieni kitais, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir bylos būtų veiksmingesnės. Projekto tikslas – parengti ir rengti naujoviškus mišrius mokymo kursus, pritaikytus konkretiems nemokumo specialistų poreikiams ir kiekvienos ES valstybės narės poreikiui turėti aukštos kvalifikacijos nemokumo specialistų bendruomenę, kuri galėtų prisidėti prie veiksmingo ES teisės įgyvendinimo nemokumo srityje, ypač restruktūrizavimo (oficialaus ir neoficialaus), naujos pradžios ir teisinės valstybės principo laikymosi ES.

    Projektas įgyvendinamas kartu su Lietuvos, Latvijos ir Čekijos universitetų atstovais: nemokumo administratorių asociacijomis bei LT ir Latvijos valstybinėmis nemokumo valdymo tarnybomis.

      22
  • Podoktorantūros stažuotės tikslas – gauti parodymus ir surinkti reikšmingą nusikaltimo tyrimui informaciją iš apklausiamojo asmens. Kontakto užmezgimas ir palaikymas yra viena esminių sudedamųjų apklausų nusikaltimų tyrime dalių. Kontakto užmezgimas nusikaltimų tyrimo kontekste apibrėžiamas kaip santykis tarp pareigūno ir apklausiamojo asmens, paremtas pagarba ir abipusiu tarpusavio poreikių ir tikslų supratimu, galinčiais padidinti reikšmingos (bylai) informacijos gavimo tikimybę. Tinkamas psichologinio kontakto užmezgimas su įtariamuoju yra akcentuojamas užsienio praktinėse rekomendacijose, skirtose teisėsaugos pareigūnams. Tyrimo tikslas – išnagrinėti psichologinius kontakto užmezgimo su įtariamuoju veiksnius, darančius poveikį parodymų nusikaltimų tyrime efektyvumui. Tyrimas yra aktualus tiek Lietuvos, tiek tarptautiniame kontekstuose dėl kelių priežasčių: 1) kontakto užmezgimo akcentavimas baudžiamojo proceso apklausose atitinka etikos, humaniškumo bei žmogaus teisių standartus; 2) pažymėtinas tyrimų, susijusių su apklausų nusikaltimų tyrime psichologiniais veiksniais, trūkumas Lietuvoje; 3) šis tyrimas reikšmingas turint omenyje tarptautinių nusikaltimų paplitimą, terorizmo grėsmes; ir 4) iki šiol atliktuose kontakto užmezgimo (nusikaltimų tyrimo kontekstuose) tyrimuose nėra aiškaus konsensuso, kurie veiksniai yra daugiau, kurie mažiau svarbūs prognozuojant sėkmingą apklausų atlikimą. Nepakankamai dėmesio skiriama individualiems veiksniams (pvz. apklausiamojo asmens asmeninėms savybėms), taip pat kaip tinkamas kontakto užmezgimas nulemia teisingų ir melagingų parodymų atskyrimą.

      8
  • Pastaruoju metu dažnėjant įvairaus pobūdžio kibernetinėms atakoms vis daugiau dėmesio yra skiriama kibernetinio saugumo užtikrinimui. Tačiau tenka konstatuoti, kad į kibernetinį saugumą daugiau linkusi investuoti valstybė nei privatus sektorius. Kaip teigia Campbell et al. (2003), įmonės supranta, kad tinkama investicija į kibernetinio saugumo užtikrinimą kartu padidins ir įmonės vertę akcininkams, bet investuoti nesiryžta dėl to, kad negeba įvertinti šio pobūdžio investicijų naudos kaštų požiūriu. Pažymėtina, kad tyrimų šioje srityje yra atlikta vos keletas ir visi jie vertina vieną ar kitą svarbų kibernetinio saugumo aspektą, tačiau stokojama kompleksinio tyrimo, apimančio tiek tiesioginę, tiek ir netiesioginę įtaką turinčių veiksnių kaštų naudos vertinimo požiūriu. Pagrindine problema tampa tai, kad naudą, gaunamą iš investicijų į kibernetinį saugumą labai sunku kiekybiškai įvertinti, o kartu ir su tuo susijusias rizikas bei nevaldomų išorinių veiksnių papildomą poveikį. Todėl tyrimo tikslas yra sudaryti investicijų į kibernetinį saugumą kaštų naudos vertinimo modelį, įvertinantį ne tik kiekybinį, bet ir kokybinį kaštų naudos aspektą siekiant nustatyti, kiek vis dėlto yra optimali investicija į kibernetinio saugumo užtikrinimą.

      14