Vadybos ir politikos mokslų institutas / Institute of Management and Political Science

Šis projektas skirtas Z kartos darbuotojų įtraukties ir motyvacijos iššūkių analizei gamybinėje įmonėje, siekiant parengti moksliniais tyrimais grįstas praktines darbuotojų įtraukties ir motyvacines rekomendacijas. Z karta, gimusi 1995–2012 m., pasižymi specifiniais darbo lūkesčiais, kurių tradicinės motyvacinės priemonės nepatenkina, todėl įmonė susiduria su darbuotojų kaitos iššūkiais. Projektas remiasi teorinėmis įžvalgomis apie Z kartos savybes, poreikius bei motyvaciją ir siekia praktinio jų pritaikymo gamybos sektoriuje. Pagrindinis tikslas – sukurti motyvacines rekomendacijas, kurios didintų Z kartos darbuotojų įtrauktį UAB „CIE LT Forge". Tyrimo metu bus atlikta išsami esamos situacijos analizė, nustatytos svarbiausios Z kartos įtraukties problemos ir motyvavimo veiksniai bei parengtos naujos motyvavimo rekomendacijos, kurios bus pasiūlytos gamybinei įmonei. Projekto metu planuojama publikuoti mokslinius straipsnius ir parengti motyvacines rekomendacijas gamybinei įmonei. Projekto rezultatai tiesiogiai prisidės prie UAB „CIE LT Forge" konkurencingumo ir darbuotojų įtraukties didinimo. Sukurtos motyvacinės rekomendacijos bus pritaikomos ir kitoms gamybinėms įmonėms, susiduriančioms su panašiais iššūkiais. Be to, tyrimas papildys mokslinę literatūrą apie Z kartos ypatumus darbo rinkoje, pateikiant empiriniais duomenimis pagrįstas įžvalgas apie jų įtrauktį ir motyvavimą gamybos sektoriuje.

Projekto tikslas – Pacientų įtrauktis į gydymo procesą bei sveikatos priežiūros paslaugų valdymą yra sudėtinga multidisciplininėmokslo ir praktikos problema. Trūksta gerai suprantamų modernių ir lengvai prieinamų instrumentų, kurie padėtų apjungti pacientų, medikų ir vadybininkų sveikatos priežiūros kokybės dimensijas bei požiūrius vertinant kokybę struktūros, proceso ir rezultatoatžvilgiu bei sujungiant paciento dalyvavimą pranešant savo patirtį ir rezultatus, visuomenės interesą gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir sistemos poreikius žinoti esamus trukdžius pagalbos organizavime. Projekto tikslas: pagerinti pacientų įtrauktį į sveikatos priežiūros kokybės vadybą, sukuriant e.sveikatos sistemai integruotą instrumentą (prototipą), apjungiantį paciento gyvenimo kokybės po gydymo ir jo patirties sveikatos sistemoje vertinimą. Projekto eigoje apjungiant socialinių ir medicinos mokslų mokslininkus ir medicinos praktikos specialistus bei pasitelkiant pacientų organizacijas taikant sociologinius kokybinius bei kiekybinius tyrimus bei lauko tyrimą bus įgyvendintos tokios veiklos: a) išanalizuota paciento kelionė sveikatos sistemoje (angl patient‘s journey) ir nustatytos reikšmingiausios kliūtys visose jos stotelėse; b) išanalizavus tarptautinę patirtį, kuriant įvairioms ligoms ir būklėms pritaikytus paciento praneštos ligos baigties (angl. PROM) ir paciento patirties sveikatos priežiūros sistemoje (angl. PREM) instrumentus, bus sukurtas naujas ir originalus bei integruotas instrumentas, apjungiantis paciento gyvenimo kokybės po gydymo ir jo visos patirties sveikatos sistemoje vertinimą; c) atlikus lauko tyrimą instrumentas bus išbandytas bandomosiose pacientų grupėse bei sukurtas prototipas (duomenų bazė); d) projekto rezultate bus sukurtas integralus pacientų įtraukties į kokybės valdymą instrumentas, kuris bus integruotas į sveikatos priežiūros įstaigos e. sveikatos bei kokybės valdymo sistemas.

Siekiamas rezultatas: Projekto esminis rezultatas – naujas tarpdalykinis mokslinis produktas. Bus sukurti ir bandomojoje pacientų grupėje naujas tarpdalykinis mokslinis produktas. Bus sukurti ir bandomojoje pacientų grupėje išbandyti nauji pacientų įtraukties į sveikatos priežiūros procesą instrumentai, integruojantys pacientų praneštas patirtis ir ligos išeitis, leidžiantys matuoti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę mokslinio tyrimo metu identifikuotose „paciento kelionės“ grandyse. Remiantis šiais rezultatais bus sukurtas adaptyvios elektroninės duomenų bazės prototipas, kurį galima integruoti į egzistuojančias e. sveikatos sistemas, skirtas pacientų praneštos ligos išeities ir patirties sveikatos sistemoje matavimui.

Suteikti reikalingų žinių ir tobulinti būtinuosius įgūdžius viešųjų sporto paslaugų teikėjams, stiprinant institucinius gebėjimus ir kuriant pridėtines sporto vertes šalies gyventojams. Projekto tikslinės grupės buvo dvi: šalies savivaldybių sporto skyrių ir sportininkų ugdymo centrų administracijos darbuotojai. Projekto metu organizuoti mokymai sporto viešųjų paslaugų teikėjams siekiant kompetencijos didinimo; stiprinti instituciniai gebėjimai, tobulintas partnerystės tinklą su suinteresuotoms grupėms bei dalintasi patirtimis tarp savivaldybių sporto padalinių perimant užsienio šalių gerąsias praktikas. Mokymai vykdyti šešiose Lietuvos savivaldybėse: Alytuje, Ignalinoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Kėdainiuose. Mokymus vedė patyrę lektoriai, profesionalai.

Šiuolaikinėje sporto eroje pasaulinė plėtra yra daugiau nei tik žaidimų transliavimas tarptautiniu mastu; tai reikalauja strateginio sporto susipynimo sutechnologinėmis naujovėmis. Šis tyrimas gilinasi į esporto – sparčiai augančio pasaulinio reiškinio – integraciją į tradicinio krepšinio matricą. Pagrindinis tikslasyra sukurti visapusišką sistemą, leidžiančią tradicinėms krepšinio organizacijoms panaudoti esporto pagreitį, siekiant tarptautinės plėtros, didesnio prekės ženklomatomumo, didesnio gerbėjų įsitraukimo ir naujų pajamų šaltinių. Atliekant kruopštų tyrimą, šiame projekte analizuojami sėkmingi sporto organizacijų atvejai, kurie išradingai įtraukė esportą į savo verslo modelius, irekstrapoliuoja strategijas, kurias gali atkartoti krepšinio franšizės. Realaus pasaulio įžvalgos buvo gautos iš stažuočių žinomose institucijose: „Fenerbahçe Beko“krepšinio klube, globojamame generalinio direktoriaus Maurizio Gherardini, Niujorko universitete su direktoriumi ir esporto verslo profesoriumi Jasonu Chunguir NBA 2K lygos prezidentu Brendanu Donohue ir Eurolygoje su marketingo ir komunikacijos direktoriumi Aleksu Ferreri. Šiame tyrime svarbiausia yra suprasti tradicinių krepšinio ir esporto auditorijų sinergiją ir skirtumus, technologines infrastruktūras, reikalingas šiems pasauliamssujungti, ir prekės ženklo kūrimo strategijas, kurios gali peržengti kultūrinius ir regioninius niuansus. Be žaidimų modeliavimo, potencialas slypi ir esportoplatformų panaudojime bendruomenės įsitraukimui, interaktyviam gerbėjų potyriui ir pasauliniams turnyrams, kurie gali atkreipti dėmesį į krepšinį neišnaudotoserinkose. Apibendrinant, projektas pabrėžia būtinybę sporto organizacijoms aktyviai diegti naujoves, prisitaikyti prie skaitmeninės eros poreikių ir pripažinti esportą nekonkurentu, o strateginiu sąjungininku, siekiant pasaulinės plėtros. Gauta sistema yra sporto organizacijoms skirtas planas naršyti šiame drąsiame naujameskaitmeninės sporto integracijos pasaulyje.

The action brings together an inter-disciplinary group of researchers to explore the shifting dynamics between the University, the nation-state and the European integration project. Through knowledge-exchange and collaboration, the network will converge diverse pan-European and interdisciplinary perspectives on the neonationalism-higher education relationship and accompanying geopolitical pressures. The network will strengthen and showcase European scholarship, and liaise with stakeholders in the domain of higher education and research to generate ideas for addressing and alleviating the growing threats to the University’s openness and global cooperation capabilities. In doing so, the network will develop sustainable and transferable analytical and conceptual frameworks for future studies and collaborations, including mentorship programs for early career scholars.

Identity documentation has come to feature in every part of modern life. The History of Identity Documentation in European Nations (HIDDEN) network unites scholars in history, migration studies, geography, sociology, law, linguistics, postcolonial studies, human rights and more to look at the history of ID regimes in Europe and beyond, drawing connections between the past and present. In the context of UN Sustainable Development Goal 16.9 that everyone should have a legal identity by 2030, and the rise of new forms of biometric digital ID, such as the Covid-19 vaccination certificates, it is timely that an interdisciplinary and multidisciplinary group of scholars critically examine the antecedents of modern systems and contemporary practices which can increase societal inequalities. ID is often linked to migration, a global challenge shaped by crises of climate, economics, pandemics, politics and war. Documents available to citizens fleeing crises is determined by place of birth, geopolitics, gender and colonial and family legacies. We take seriously the need to examine ID in the context of mobility, but extend this to an analysis of the role of ID in every day life. HIDDEN analyses how states hinder or help citizens accessing ID, the role technology plays and what ethics are involved in accessing past personal data. HIDDEN explores issues of identity, citizenship and migration through connecting historical research on identity documents with modern, digital forms of identity documentation and the laws that create and determine them. HIDDEN will create academic and public-facing events to enhance public dialogue around ID.

Projekte planuojama tirti darnios turizmo sektoriaus plėtros (toliau – DTSP) raišką regionuose vartotojų požiūriu. Tyrimo tikslas – išanalizavus DTSP raiškos bei vartotojų požiūrio teorines prielaidas ir atlikus empirinį tyrimą, atskleisti vartotojų požiūrį į darnią turizmo sektoriaus plėtrą regionuose, siekiant didinti regionų konkurencingumą. Mokslinėje literatūroje tyrėjai atkreipia dėmesį į įvairią TSP problematiką, tyrinėjami įvairūs darnios TSP aspektai ir kt. Tačiau turizmo paslaugų vartotojų požiūrio į darnią TSP regionuose srityje buvo atliekami tik pavieniai tyrimai, todėl idėja yra nauja ir aktuali. Darni TSP yra dinamiškas procesas, nuolat patiriantis naujų iššūkių, todėl tyrimai šia tematika yra labai aktualūs. Itin aktuali mokslinių tyrimų reikšmė turizmo sektoriuje (turizmas yra trečias pagal dydį ekonominis sektorius pasaulyje), siekiant, kad sektorius regionuose išliktų gyvybingas ir tvarus net ir ištikusių krizių metu (pvz., COVID-19 pandemija ir kt.). Darnios TSP bei darnios regionų plėtros aktualumas atsispindi ir strateginiuose skirti ngų lygmenų dokumentuose: pasaulinio bei Europos Sąjungos, nacionalinio bei sektorinio lygmenų. Paminėti ni šie dokumentai: 2021 m. kovo 25 d. priimta ES tvaraus turizmo strategija, Nacionalinis pažangos planas 2021-2030 ir kiti dokumentai. Tyrimo metu bus atliekami kokybinis ir kiekybinis tyrimai