Vadybos ir politikos mokslų institutas / Institute of Management and Political Science

This study analyses the match-level determinants of arena occupancy in FIBA Women's Basketball qualification competitions between 2020 and 2026. Using OLS regression analysis across eight different models and a dataset of 333 games, host nation participation and weekday scheduling emerged as the two most consistent predictors of arena occupancy. Continental and competition-type differences were observed, with the host nation effect being strongest in Europe and in higher-stakes tournaments. Competitive balance, team quality, superstar presence and early tip-off time showed no consistent significant effects. This study’s findings offer practical implications for National Federations and FIBA in the organisation and promotion of women's basketball qualification competitions.

Formula 1 (F1) has undergone a fundamental digital transformation since its acquisition by Liberty Media in 2016/17, now attracting a younger and more diverse global fan base. Despite significant industry interest in this demographic shirt, academic studies have yet to examine the consumption motivations of young F1 fans across digital channels – precisely the gap that this qualitative study addresses. Drawing on U&G Theory and SDT as a theoretical basis, as well as the MSMSC and MSSOC scales that operationalise them, 14 semi-structured interviews were conducted with self-identified F1 fans aged 15 to 28. Data was analysed in MAXQDA by combining deductive and inductive coding approaches. The findings reveal that entertainment functions as the primary consumption driver. It manifests not as a singular construct, but across four separate mechanisms: emotional arousal, narrative engagement, cognitive stimulation, and holistic sporting appreciation. Moreover, emotional and social attachment are found to sustain fandom and stabilise long-term consumption even when entertainment value fades. Rather than relying on a single platform to consume F1, fans strategically navigate digital channels according to their needs and structural barriers, which were found to produce adaptive rather than disengaging behaviour. The only factor that could not be compensated through platform affordances was motivational decline, which is often driven by reduced sporting excitement. This study proposes a motivational hierarchy across these three areas, with emotional entertainment as the primary and generative motivator, social attachment as the sustaining factor, and platform affordances as a facilitating aspect. Herein, the study makes its central theoretical contribution, otherwise extending and partially challenging existing scales and frameworks in their application to the F1 context. Practical implications for F1 stakeholders and sports management practitioners are discussed as well.

The main purpose of this thesis is to develop a BM framework adapted from the Business Model Canvas for Youth Basketball Development Organizations (YBDOs) that maps how these distinct organizations create, deliver, and capture blended value across their commercial and mission-driven dimensions. YBDOs occupy a distinctive position in the sports landscape with growing importance in European sports systems. They generate substantial non-financial value—athlete development outcomes, community impacts, and national ecosystem contributions—that market transactions cannot fully capture and no existing business model framework can fully represent. The aim of this research is to develop a comprehensive and theoretically grounded framework capable of capturing the unique characteristics of YBDOs within the Lithuanian and broader context worldwide. The research pursues four objectives: reviewing existing BM literature and identifying gaps; developing the YBDO-BMC with theoretically justified adaptations; demonstrating its analytical utility through ideal-type archetype examples; and providing a structured practical tool for YBDO managers and founders. The research is a theoretical research that employs a conceptual framework development methodology based on abductive reasoning and systematic literature review. The main result is the YBDO-BMC: a ten-block framework extending the standard BMC with one new “Value Created” block. The framework was demonstrated through two ideal type archetype examples of publicly and privately funded YBDOs in Lithuania. A practical checklist for YBDO managers and recommendations are provided.

Šiame magistro darbe analizuojama mokytojų persikvalifikavimo motyvacija ir karjeros kaitos aspektai švietimo kaitos kontekste. Temos aktualumą pagrindžia kintantys švietimo sistemos poreikiai, mokytojų trūkumas, profesinio perdegimo rizika, mokymosi visą gyvenimą svarba ir didėjantis poreikis sudaryti sąlygas mokytojams lanksčiai keisti bei plėtoti savo profesinę karjerą. Darbo tikslas – atskleisti mokytojų persikvalifikavimo patirtis. Tyrime taikytas kokybinis tyrimo metodas, atlikti pusiau struktūruoti interviu su devyniais persikvalifikavusiais mokytojas, dirbančiais įvairiose Lietuvos švietimo įstaigose. Tyrimo duomenys analizuoti taikant kokybinis turinio analizės principus. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad mokytojų sprendimą persikvalifikuoti daugiausiai lemia vidiniai veiksniai: pasitenkinimo darbu mažėjimas, profesinis nuovargis, savirealizacijos poreikis ir siekis atkurti profesinę prasmę. Išoriniai veiksniai, tokie kaip politiniai ar darbo rinkos pokyčiai, turėjo mažesnę reikšmę ir išryškėjo tik pavieniais atvejais. Nustatyta, kad persikvalifikavimo procesas yra sudėtingas ir daug pastangų reikalaujantis procesas, susijęs su dideliu mokymosi krūviu, laiko stoka, darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimu bei emocine įtampa. Tyrimas parodė, kad socialinė parama, gaunama iš bendramokslių, kolegų, šeimos narių ir dėstytojų, yra svarbus veiksnys, padedantis įveikti persikvalifikavimo sunkumus ir palaikyti motyvaciją. Be to, persikvalifikavimas suteikia teigiamų karjeros pokyčių: stiprina savirealizacijos jausmą, patvirtina profesinį pašaukimą, plečia kompetencijas, didina karjeros galimybes ir stiprina profesinio saugumo jausmą. Vis dėlto karjeros kaita susijusi ir su neigiamomis patirtimis: profesinės adaptacijos sunkumais, vidinėmis abejonėmis, karjeros neapibrėžtumu, mentorystės stoka ir finansiniais nuostoliais. Tyrimo duomenys patvirtino, kad persikvalifikavimas nuo profesin4s tapatyb4s kaitos. Mokytojai pereina nuo neapibrėžtumo ir vidinių abejonių prie naujo profesinio vaidmens priėmimo, profesinio kryptingumo stiprėjimo ir lankstesnio požiūrio į savo karjerą. Todėl mokytojų persikvalifikavimą tikslinga vertinti ne tik kaip kitos kvalifikacijos įgijimą, bet ir kaip profesinės patirties tęstinumo, profesinės tapatybės kaitos ir karjeros konstravimo procesą. Remiantis tyrimo rezultatais, darbe pateikiamos rekomendacijos stiprinti mentorystės sistemą, plėtoti socialinės ir psichologinės pagalvos prieinamumą, didinti praktinio rengimo naujai specialybei komponentą studijų programose, plėsti finansinės paramos priemones ir integruoti mokytojų persikvalifikavimą į nuoseklų karjeros valdymo modelį.

Logistikos sektorius yra vienas svarbiausių sektorių ES ir Lietuvos ekonomikoje, sukuriantis 10 proc. BVP. Todėl tampa labai svarbu, kad logistikos įmonės Lietuvoje, įgyvendindamos projektus integruotų darnumo principus, kas leistų siekti ne tik ekonominės naudos, bet ir aplinkosaugos bei socialinių tikslų. Tyrimo problema. Kaip užtikrinti darnaus vystymosi principų įgyvendinimą rengiant projektus logistikos sektoriuje? Temos ištirtumas ir naujumas: Moksliniai tyrimai daugiausiai nagrinėja darnaus vystymosi principų įgyvendinimo aspektus logistikos įmonių veikloje. Tačiau trūksta tyrimų, kurie atskleistų kaip darnaus vystymosi principų įgyvendinimas logistikos įmonių įgyvendinamuose projektuose. Darbo tikslas – išnagrinėti darnaus vystymosi principų užtikrinimą rengiant projektus logistikos sektoriuje. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti įmonių socialinės atsakomybės ir darnaus vystymosi principų užtikrinimo teorinius aspektus; 2. Išanalizuoti darnaus vystymosi principų integravimo rengiant projektus teorinius aspektus; 3. Ištirti darnaus vystymosi užtikrinimą Lietuvos logistikos sektoriaus įmonių veikloje; 4. Ištirti darnaus vystymosi principų užtikrinimo aspektus, rengiant projektus Lietuvos logistikos sektoriuje; 5. Pateikti rekomendacijas skirtas užtikrinti darnaus vystymosi principų įgyvendinimą rengiant projektus logistikos sektoriuje. Darbo metodai – mokslinių tyrimų analizės ir sisteminimo metodai, kokybinis tyrimas (pusiau struktūrizuotas interviu), kiekybinis tyrimo metodas (anketinė apklausa), statistinė duomenų analizė. Rezultatai: Nustatyta, kad logistikos įmonių praktikoje rengiant projektus darnaus vystymosi principai dažniausiai integruojami į projekto tikslus ir siekiamus rezultatus arba integracija atliekama rengiamo projekto planavimo etape. Rengiamuose projektuose integruojami įvairūs darnaus vystymosi principai, tačiau prioritetinis jų yra ekonominė nauda. Šis principas derinamas su kitais, tokiais kaip projekto rizikos valdymas, skaidrumas, minimali žala aplinkai, socialinis priimtinumas (naudingumas). Socialiniai ir aplinkosauginiai darnaus vystymosi principai logistikos įmonių projektuose užtikrinami netolygiai. Išvados. Tyrimo rezultatai patvirtina poreikį stiprinti darnaus vystymosi principų įgyvendinimą logistikos įmonių rengiamuose projektuose.

Magistro baigiamajame darbe analizuojama sveikatos priežiūros paslaugų kokybė Nacionaliniame vėžio centre pacientų ir personalo požiūriu. Darbo tikslas – įvertinti Nacionaliniame vėžio centre teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pacientų ir personalo požiūriu, palyginant vertinimų panašumus ir skirtumus ir pateikti rekomendacijas paslaugų kokybei gerinti. Atliktas kiekybinis tyrimas, taikant pacientų ir personalo anketinę apklausą. Tyrimo rezultatai parodė, kad bendra teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė vertinama palankiai, tačiau pacientai ją vertino statistiškai reikšmingai geriau nei personalas. Nustatyta kad probleminės sritys daugiausia susijusios su informacijos apie finansinę pagalbą ir galimas išmokas stoka, nepakankamu artimųjų įtraukimu į sprendimų priėmimą, ilgalaikių šalutinių poveikių valdymo aptarimu bei komunikacija tarp personalo, pacientų ir jų artimųjų. Taip pat nustatyta, kad prasčiausiai paslaugų kokybę vertino pacientai, kuriems buvo taikytas spindulinis gydymas. Remiantis tyrimo rezultatais, pateiktos rekomendacijos, orientuotos į pacientų informavimo gerinimą, pacientų ir jų artimųjų dalyvavimo priimant sprendimus stiprinimą, komunikacijos tobulinimą, šalutinių poveikių valdymo informacijos standartizavimą ir paslaugų organizavimo gerinimą.

Viešojo sektoriaus organizacijose įdiegus projektinio valdymo sistemas imta geriau koordinuoti įgyvendinamų strategiškai svarbių projektų veiklas. Šio sektoriaus organizacijoms yra gyvybiškai svarbu laiku, neviršijant nustatyto biudžeto ir kokybiškai įgyvendinti projektus, nes jie yra skirti visuomenės poreikiams tenkinti, jiems įgyvendinti naudojami viešieji finansai. Kad tą pasiekti ypatingas dėmesys turi būti skiriamas projektų rizikų valdymui. „X“ organizacijos pavyzdys rodo, kad projektuose kyla kritinių rizikų, dėl ko projektų veiklos vėluoja, išauga biudžetas ar net nutraukiamos projektų veiklos. Darbo problema. Ar efektyvi „X“ organizacijos projektų rizikos valdymo sistema? Darbo tikslas – nustatyti „X“ organizacijos projektų rizikos valdymo sistemos tobulinimo poreikį ir galimybes. Tyrimo objektas – „X“ organizacijos projektų rizikos valdymo sistema. Darbo uždaviniai: 1. Apibrėžti projektų rizikos sampratą ir klasifikavimo poreikį projektų valdyme. 2. Nustatyti projektų rizikos valdymo svarbą ir proceso ypatumus. 3. Atskleisti rizikos valdymo sistemoje naudojamus rizikos valdymo elementus. 4. Apžvelgti rizikos valdymo ypatumus tradiciniuose ir lanksčiuose projektų valdymo modeliuose. 5. Įvertinti rizikos valdymo ypatumus viešojo sektoriaus organizacijose. 6. Įvertinus „X“ organizacijos esamos projektų rizikos valdymo sistemos stipriąsias ir silpnąsias vietas sudaryti optimalų „X“ organizacijai projektų rizikos valdymo sistemos tobulinimo modelį. Darbo metodai. mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizės, procesų stebėjimas, pusiau struktūruotas interviu, turinio analizės metodai, kurių pagalba buvo nustatyta kaip formalios procedūros „X“ organizacijoje veikia praktiškai. Išvados. Viešojo sektoriaus organizacijų įgyvendinamų projektų sėkmė ir tęstinumas neretai priklauso nuo politinės valdžios pasikeitimų ir strateginių tikslų perorientavimo. „X“ organizacijoje veikianti projektų valdymo sistema yra reglamentuota, procesų įgyvendinimas sistemingas, tačiau laikui bėgant projektų rizikų valdymo procesas tapo labiau formalus, nei efektyviai veikiantis. Atliktas tyrimas atskleidė, kad valdant projektų rizikas pasigendama aiškaus procesų reglamentavimo, šiuolaikinių veiksmingų rizikos valdymo įrankių taikymo, stabilumo keičiantis politinei vadovybei ar kitiems projektų valdymo struktūros darbuotojams. Todėl siekiant užtikrinti, kad projektų rizikos valdymas būtų nenutrūkstamas ir stabilus būtina kelti organizacijos kultūrą, visų grandžių darbuotojų kvalifikaciją, parengti ir taikyti vizualines rizikos valdymo metodikas, nuolat ir atvirai komunikuoti, nustatyti ne tik neigiamas grėsmes, tačiau nusimatyti ir galimybes, rengti visų projektų rizikų suvestinę ir ją viešinti. Tam, kad užtikrinti efektyvų projektų rizikų valdymą ir strateginės reikšmės projektai būtų įgyvendinti remiantis atliktos mokslinės literatūros analize bei kokybinio tyrimo rezultatais parengtas „X“ organizacijos projektų rizikos valdymo sistemos tobulinimo modelis.

Darbo aktualumas ir tiriamoji problema. Pacientų teisių apsauga yra viena pamatinių šiuolaikinės sveikatos teisės sričių, nes ji tiesiogiai susijusi su asmens sveikata, gyvybe ir orumu. Viena svarbiausių paciento teisių gynimo priemonių yra teisė reikalauti žalos atlyginimo tais atvejais, kai teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientui padaroma žala. Temos aktualumą ypač sustiprina tai, kad nuo 2020 m. Lietuvoje pradėtas taikyti „žalos be kaltės“ modelis, iš esmės pakeitęs ankstesnę įrodinėtąja kalte grįstą sistemą. Tačiau, nepaisant naujojo teisinio reguliavimo siekio užtikrinti greitesnį ir pacientui prieinamesnį procesą, praktikoje kyla neaiškumų dėl medicininių aplinkybių vertinimo, ekspertinių išvadų reikšmės bei sprendimų pagrįstumo. Trūksta kompleksinių tyrimų, analizuojančių realų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimų priėmimo procesą bei praktines problemas, su kuriomis susiduria proceso dalyviai. Tyrimo tikslas – išanalizuoti pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo procesą Lietuvoje. Tikslui pasiekti buvo suformuoti šie uždaviniai: 1. Apžvelgti pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo teorinius pagrindus: principus, sampratą ir civilinės atsakomybės ypatumus. 2. Išanalizuoti pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo modelį ir jo raidą Lietuvoje. 3. Išnagrinėti pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo proceso Lietuvoje organizavimą. 4. Ištirti, kaip praktikoje vertinamas pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo procesas Lietuvoje, ir identifikuoti kylančias problemas. Tyrimo metodologija. Magistriniame darbe taikomas kokybinis tyrimas, pagrįstas pusiau struktūruoto ekspertinio interviu metodu. Tyrimo dalyviais pasirinkti asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys žalos nustatymo procese: Komisijos nariai, gydytojai ir teisininkai (iš viso 8 informantai). Surinkti duomenys analizuoti taikant teminę turinio (content) analizę, išskiriant esmines kategorijas, susijusias su sistemos vertinimu, teisinio reguliavimo spragomis bei poveikiu medicinos praktikai. Tyrimo rezultatai. Teorinė analizė atskleidė, kad „žalos be kaltės“ modelis yra orientuotas į paciento saugumą ir klaidų prevenciją, tačiau jo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo institucinio pasitikėjimo kultūros bei adekvačių sistemos išteklių. Empirinis tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje modelis išgyvena natūralų adaptacijos etapą: nors procesinė našta pacientui pastebimai palengvėjo, o išmokamų kompensacijų suma 2024 m. viršijo 1,6 mln. eurų, praktikoje vis dar jaučiama civilinės atsakomybės logika pagrįsta vertinimo inercija. Ekspertai, vertindami atvejus, vis dar prioritetą teikia „neteisėtumo“ paieškoms, o procedūrinis svoris persikėlė į sudėtingą medicininį- ekspertinį vertinimą, kuriame trūksta vieningos „neišvengiamos žalos“ kriterijų interpretacijos. Tyrimas taip pat išryškino poveikį medikų bendruomenei – išliekantis poreikis didinti procedūrinį saugumą pasireiškia gynybinės medicinos apraiškomis, kai gydytojai, bijodami poveikio licencijai, pildo itin detalią, apsidraudžiamąją dokumentaciją. Be to, identifikuotas kritinis klaidų prevencijos ir grįžtamojo ryšio vakuumas: nustatyta žala dažniausiai negrįžta į gydymo įstaigas kaip mokomoji medžiaga, todėl sistema labiau veikia kaip kompensacinis aparatas, o ne kokybės gerinimo įrankis. Pastebimas ir šalių interesų disbalansas, kurį stiprina Valstybinės ligonių kasos (VLK) praktika ginčyti Komisijos sprendimus teismuose, paliekant pacientą be reikiamos teisinės paramos sudėtingame biurokratiniame mechanizme. Pagrindinės išvados ir siūlymai. Darbe daroma išvada, kad Lietuvos modelis sėkmingai atlieka pirminę kompensavimo funkciją ir turi didelį potencialą ateityje tapti visaverčiu saugumą didinančiu įrankiu. Siekiant didinti sistemos efektyvumą, pateikiamos rekomendacijos dėl kompensacijų (balų vertės) indeksavimo, privalomo klaidų analizės bei grįžtamojo ryšio mechanizmo integravimo gydymo įstaigose bei teisinio atstovavimo išlaidų kompensavimo pacientams, siekiant nuosekliai priartėti prie aukščiausių pacientų saugumo standartų.

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamas kokybės vadybos politikos įgyvendinimas sveikatos priežiūros įstaigoje, pasirinkus Antakalnio poliklinikos atvejį. Darbo tikslas – įvertinti kokybės vadybos politikos įgyvendinimą Antakalnio poliklinikoje ir nustatyti pagrindinius veiksnius, darančius įtaką sveikatos priežiūros paslaugų kokybei. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjami sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ypatumai, kokybės politikos samprata, jos įgyvendinimo principai bei teisinis reglamentavimas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Taip pat aptariama kokybės vertinimo reikšmė sveikatos priežiūros sistemoje. Empirinėje darbo dalyje atliktas kokybinis tyrimas, taikant ekspertinio interviu metodą. Tyrime dalyvavo Antakalnio poliklinikos aukščiausios ir vidurinės grandies administracijos atstovai, kurių įžvalgos leido įvertinti kokybės vadybos politikos įgyvendinimą praktikoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad kokybės vadybos politikos įgyvendinimą lemia organizaciniai veiksniai, vadovybės požiūris, žmogiškųjų išteklių valdymas ir paslaugų teikimo procesai. Nustatyta, kad nors Antakalnio poliklinikoje taikomos įvairios kokybės gerinimo priemonės, išlieka tam tikri iššūkiai, susiję su formalizuotos kokybės vadybos politikos stoka, taip pat komunikacijos ir procesų valdymo tobulinimo poreikiu. Darbo pabaigoje pateikiamos rekomendacijos, skirtos kokybės vadybos politikos įgyvendinimo tobulinimui ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimui Lietuvoje, remiantis Antakalnio poliklinikos atveju.

Darbo tema analizuojama atsižvelgiant į Lietuvos bausmių vykdymo sistemos pertvarką ir augantį poreikį kryptingai ugdyti statutinių pareigūnų kompetencijas. Aktualumą lemia tai, kad nuo 2023 m. veikianti Lietuvos kalėjimų tarnyba susiduria su žmogiškųjų išteklių trūkumu, fragmentišku kompetencijų ugdymo procesu ir nepakankamu mokymų rezultatų taikymu praktikoje. Darbe sprendžiama problema – netikslingas kompetencijų ugdymas neužtikrina efektyvios organizacijos veiklos ir darbuotojų lūkesčių patenkinimo. Darbo tikslas – atskleisti bausmių vykdymo sistemos pareigūnų kompetencijų ugdymo problematiką ir parengti kompetencijų ugdymo modelį Lietuvos kalėjimų tarnybai. Uždaviniai apima kompetencijų sampratos analizę, LKT situacijos įvertinimą, empirinį tyrimą ir modelio parengimą. Tyrime taikyti metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, pusiau struktūruotas interviu su LKT personalo skyriaus patarėju, anketinė apklausa (N=140) bei aprašomoji statistika. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pareigūnai mokymuose įgytas žinias taiko nenuosekliai, mokymų turinys dažnai neatitinka realių veiklos poreikių, o kompetencijų ugdymo rezultatų vertinimas organizacijoje beveik nevykdomas. Identifikuotas ir informacijos apie ugdymo galimybes trūkumas bei ribotas motyvacinis skatinimas. Remiantis tyrimo duomenimis, parengtas kompetencijų ugdymo modelis, orientuotas į sistemingą poreikių analizę, mokymų turinio pritaikymą pareigūnų funkcijoms, grįžtamojo ryšio mechanizmų stiprinimą ir rezultatų vertinimą. Modelis siekia didinti organizacijos veiklos efektyvumą ir darbuotojų pasitenkinimą. Darbo struktūrą sudaro trys dalys: teorinė kompetencijų ugdymo analizė, LKT situacijos apžvalga ir empirinio tyrimo rezultatai bei modelio pristatymas.