Persikvalifikavusių mokytojų karjeros kaitos patirtys
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-2074.
Šiame magistro darbe analizuojama mokytojų persikvalifikavimo motyvacija ir karjeros kaitos aspektai švietimo kaitos kontekste. Temos aktualumą pagrindžia kintantys švietimo sistemos poreikiai, mokytojų trūkumas, profesinio perdegimo rizika, mokymosi visą gyvenimą svarba ir didėjantis poreikis sudaryti sąlygas mokytojams lanksčiai keisti bei plėtoti savo profesinę karjerą. Darbo tikslas – atskleisti mokytojų persikvalifikavimo patirtis. Tyrime taikytas kokybinis tyrimo metodas, atlikti pusiau struktūruoti interviu su devyniais persikvalifikavusiais mokytojas, dirbančiais įvairiose Lietuvos švietimo įstaigose. Tyrimo duomenys analizuoti taikant kokybinis turinio analizės principus. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad mokytojų sprendimą persikvalifikuoti daugiausiai lemia vidiniai veiksniai: pasitenkinimo darbu mažėjimas, profesinis nuovargis, savirealizacijos poreikis ir siekis atkurti profesinę prasmę. Išoriniai veiksniai, tokie kaip politiniai ar darbo rinkos pokyčiai, turėjo mažesnę reikšmę ir išryškėjo tik pavieniais atvejais. Nustatyta, kad persikvalifikavimo procesas yra sudėtingas ir daug pastangų reikalaujantis procesas, susijęs su dideliu mokymosi krūviu, laiko stoka, darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimu bei emocine įtampa. Tyrimas parodė, kad socialinė parama, gaunama iš bendramokslių, kolegų, šeimos narių ir dėstytojų, yra svarbus veiksnys, padedantis įveikti persikvalifikavimo sunkumus ir palaikyti motyvaciją. Be to, persikvalifikavimas suteikia teigiamų karjeros pokyčių: stiprina savirealizacijos jausmą, patvirtina profesinį pašaukimą, plečia kompetencijas, didina karjeros galimybes ir stiprina profesinio saugumo jausmą. Vis dėlto karjeros kaita susijusi ir su neigiamomis patirtimis: profesinės adaptacijos sunkumais, vidinėmis abejonėmis, karjeros neapibrėžtumu, mentorystės stoka ir finansiniais nuostoliais. Tyrimo duomenys patvirtino, kad persikvalifikavimas nuo profesin4s tapatyb4s kaitos. Mokytojai pereina nuo neapibrėžtumo ir vidinių abejonių prie naujo profesinio vaidmens priėmimo, profesinio kryptingumo stiprėjimo ir lankstesnio požiūrio į savo karjerą. Todėl mokytojų persikvalifikavimą tikslinga vertinti ne tik kaip kitos kvalifikacijos įgijimą, bet ir kaip profesinės patirties tęstinumo, profesinės tapatybės kaitos ir karjeros konstravimo procesą. Remiantis tyrimo rezultatais, darbe pateikiamos rekomendacijos stiprinti mentorystės sistemą, plėtoti socialinės ir psichologinės pagalvos prieinamumą, didinti praktinio rengimo naujai specialybei komponentą studijų programose, plėsti finansinės paramos priemones ir integruoti mokytojų persikvalifikavimą į nuoseklų karjeros valdymo modelį.
This master’s thesis analyzes teachers’ retraining motivation and career change experiences in the context of educational change. The relevance of the topic is determined by the evolving needs of the education system, teacher shortages, the risk of professional burnout, and the increasing importance of lifelong learning, which requires creating conditions for teachers to flexibly develop and transform their professional careers. The aim of the study is to reveal the motives for teachers’ retraining and their experiences of career change. A qualitative research approach was employed, using semi-structured interviews with eight retrained teachers working in educational institutions in Lithuania. The collected data were analyzed using qualitative content analysis. The findings indicate that teachers’ decisions to retrain are mainly influenced by internal factors, such as decreasing job satisfaction, professional burnout, the need for self- realization, and the desire to restore professional meaning. External factors, such as political and labor market changes, were found to have less influence and were identified only in isolated cases. The study revealed that the retraining process is complex and demanding, characterized by a heavy workload, time constraints, the need to balance studies, work, and family responsibilities, as well as emotional strain. At the same time, social support from peers, colleagues, family members, and lecturers emerged as a key factor in overcoming challenges and maintaining motivation. The results also show that retraining leads to positive career outcomes, including enhanced self-realization, confirmation of professional calling, development of competencies, expanded career opportunities, and a stronger sense of professional security. However, career change is also revealed as a multi-layered process involving various challenges, such as difficulties in professional adaptation, internal doubts, career uncertainty, lack of mentorship, and financial losses. The findings suggest that retraining is closely related to changes in professional identity, as teachers transition from uncertainty and internal doubts to the acceptance of a new professional role, the establishment of professional direction, and a more flexible approach to their careers. Therefore, retraining should be understood not only as the acquisition of a new qualification, but also as a process of professional identity transformation and career construction. Based on the findings, the study provides recommendations to strengthen mentorship systems, expand access to social and psychological support, enhance the practical component of retraining programs, increase financial support measures, and integrate teacher retraining into a coherent career management model.