Beliūnienė, Lina
Trisdešimt Lietuvos Respublikos Konstitucijos aiškinimo metų: kryptys ir jų dinamikaItem type:Publication, [Thirty years of the interpretation of the Constitution of the Republic of Lithuania: directions and their dynamics]research article[2023][S4][S001][39]; Jurisprudencija = Jurisprudence, 2023, vol. 30, no. 1, p. 6-44Straipsnyje apibendrinamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo per pakankamai ilgą nuo jo veiklos pradžios – trisdešimties metų laikotarpį – nueitas Lietuvos Respublikos Konstitucijos aiškinimo kelias, pateikiant ryškiausius šio aiškinimo dinamikos pavyzdžius iš suformuotos plačios ar tebeformuojamos oficialiosios konstitucinės doktrinos. Pristatomos trys Konstitucijos aiškinimo Konstitucinio Teismo praktikoje kryptys, atskleidžiančios Konstitucijos principų ir normų oficialaus aiškinimo rezultatus. Pirmoji išskirtoji kryptis aprėpia valstybės ir visuomenės gyva vimo pagrindus atskleidžiančią oficialiąją konstitucinę doktriną, susijusią su pačios Konstitucijos samprata, jos viršenybės principu, konstituciniais apribojimais keisti Konstituciją, demokratijos, teisinės valstybės, valdžių padalijimo principų turiniu. Antroji Konstitucijos aiškinimo Konstitucinio Teismo praktikoje kryptis atskleidžia žmogaus teisių apsaugos konstitucinius pagrindus. O trečioji kryptis atspindi Konstitucijos aiškinimą kaip atviros ir draugiškos tarptautinei teisei ir Europos Sąjungos teisei ir jas aiškinančiai tarptautinių (supranacionalinių) teismų jurisprudencijai, o sykiu aprėpiančią ir Lietuvos valstybės konstitucinę pareigą vykdyti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Šiame straipsnyje išryškinami Konstitucinio Teismo įgaliojimai oficialiai aiškinti Konstituciją ir formuoti oficialiąją konstitucinę doktriną, parodant Konstitucijos aiškinimo veiklą kaip tęstinį procesą ir atskleidžiant gyvosios Konstitucijos idėją kaip šio proceso rezultatą. Apžvelgtomis kryptimis suformuota plati ar brandi oficialioji konstitucinė doktrina yra ir bus pagrindas tolesnei nuosekliai jos evoliucijai, giluminiam Konstitucijos potencialui atskleisti.
40 17 Vertybinis požiūris į konstitucinį reguliavimą, įtvirtinantį žmogaus teisių srities santykių pagrindus, ir iš jo išplaukiantys sunkumaiItem type:Publication, [Value theory of human rights and its difficulties]research article[2008][S4][S001][11]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio Universitetas, 2008, Nr. 9(111)., p. 105-115Straipsnyje aptariamas vertybinis požiūris (arba vadinamoji vertybių teorija), kurio laikomasi interpretuojant konstitucinių nuostatų, įtvirtinančių santykių, susijusių su žmogaus teisių sritimi, pagrindus, turinį. Daroma išvada, jog žmogaus teisių kaip konstitucinių vertybių statuso išryškinimas yra Konstitucinio Teismo metodologinis pagrindas šios srities nuostatų turiniui išaiškinti. Atsakant į klausimą, kokios rūšies vertybės yra konstitucinio reguliavimo interpretavimo orientyrai (nuorodos), svarstoma, ar egzistuoja konstitucinių vertybių sąrašas bei jų hierarchinė tvarka (atsižvelgiant į žmogaus teisių bei žmogaus teisių ir kitų konstitucinių vertybių sistemą). Susiduriama su konstitucinių vertybių apibendrinimo lygio konstitucinėje jurisprudencijoje problema. Nagrinėjant konstitucinių vertybių aiškinimo šaltinių klausimą patvirtinama, kad konstitucinių vertybių Šaltiniais tampa tiek Konstitucijos tekstas (Konstitucijos normos ir principai), tiek jos dvasia (išvedama iŠ konstitucinio reguliavimo visumos). Vertybinis nuostatų, susijusių su konstituciniu žmogaus teisių įtvirtinimu, interpretavimas atsižvelgiant į valstybės charakteristikas, išreiškiamas konstituciniais teisinės valstybės, demokratinės valstybės ir socialiai orientuotos valstybės principais, konstitucinėje jurisprudencijoje lemia valstybės įsipareigojimus jų atžvilgiu. Kadangi Konstitucija įtvirtina, saugo ir gina konstitucines vertybes, o tarp jų - ir žmogaus teises, vadinasi, valstybė jokiu būdu negali paneigti žmogaus teisių vertybinio statuso.
21 13