Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Mokslininko profilio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/21849
Rodoma1 - 10 iš 13
  • conference paper[2019][T1e][S006][1];
    Laurinavičius, Alfredas
    ;
    Klimukienė, Virginija
    ;
    ;
    Baltrūnas, Mykolas
    Book of abstracts: XVI European Congress of Psychology (ECP 2019) (2‒5 July, 2019, Lomonosov Moscow State University. Moscow, 2019. ISBN 9785190114195., p. 599

    The Triarchic psychopathy model was proposed by Patrick, Fowles, and Krueger (2009). The model was operationalized with Triarchic Psychopathy Measure (TriPM) (Patrick, 2010). To assess the convergent and predictive validity of the TriPM in a sample of 159 Lithuanian juvenile offenders number of measures was used: Short-Term Assessment of Risk and Treatability: Adolescent Version (START:AV) (Viljoen, Nicholls, Cruise, Desmarais, & Webster, 2014), Subtypes of Antisocial Behaviour Questionnaire (STAB) (Burt & Donnellan, 2009), Criminal Sentiments Scale – Modified (CSS-M) (Shields & Simourd, 1991), Sense of Coherence Scale (SOC) (Antonovsky, 1987). Subsequently, in the three-month follow-up period information related to juveniles’ misbehaviours was collected. The results of the research showed significant corellations with TriPM scales scores, and these relationships were consistent with results reported for Lithuanian adults offenders (Selbom, Laurinavičius, Ustinavičiūtė, Laurinaitytė, 2018). The TriPM scales were associated with concurrent measures in an expected direction, the effect sizes varied from small to large. The results of AUC for several forms of misconduct in a three-month period confirmed predictive validity of the TriPM scales: Meanness scores were associated with an occurrence of aggressive behavior, Disinhibition with unauthorized absence, Boldness – with alcohol use. The results of our research findings provide support for the validity of the TriPM in juveniles.

      109  12
  • research article[2019][S1][S006][9]; ;
    Klimukienė, Virginija
    ;
    ;
    Baltrūnas, Mykolas
    Behavioral sciences. Basel : MDPI, 2019, vol. 9, iss.12., p. 1-9

    The Triarchic Psychopathy Measure (TriPM) is based on the triarchic psychopathy model proposed by Patrick, Fowles, and Krueger in 2009. This paper assesses the convergent validity of TriPM using a number of measures for a sample of adolescents who are either incarcerated or on probation. These included the Short-Term Assessment of Risk and Treatability: Adolescent Version (START: AV); the Subtypes of Antisocial Behavior Questionnaire (STAB); the Criminal Sentiments Scale Modified (CSS-M); and the Measure of Criminal Social Identity (MCSI). The results showed significant differences between groups that are incarcerated and those on probation, with the incarcerated sample of juveniles exhibiting higher ratings in terms of Disinhibition and lower ratings for Boldness. The TriPM measures examined also show expected positive correlations with concurrent measures related to criminal behavior in both of the aforementioned samples of juveniles. A different pattern of correlations was observed between Boldness and STAB scales, with a large positive correlation found in the incarcerated sample, while no significant correlations were detected in the probation sample. The results support the usefulness of TriPM in assessing the psychopathy in samples of the juvenile offenders chosen for our research purposes.

      32  13Scopus© citavimai 2
  • research article[2019][S1][S006][9]; ;
    Klimukienė, Virginija
    ;
    ;
    Baltrūnas, Mykolas
    Behavioral sciences. Basel : MDPI, 2019, vol. 9, iss.12., p. 1-9

    The Triarchic Psychopathy Measure (TriPM) is based on the triarchic psychopathy model proposed by Patrick, Fowles, and Krueger in 2009. This paper assesses the convergent validity of TriPM using a number of measures for a sample of adolescents who are either incarcerated or on probation. These included the Short-Term Assessment of Risk and Treatability: Adolescent Version (START: AV); the Subtypes of Antisocial Behavior Questionnaire (STAB); the Criminal Sentiments Scale Modified (CSS-M); and the Measure of Criminal Social Identity (MCSI). The results showed significant differences between groups that are incarcerated and those on probation, with the incarcerated sample of juveniles exhibiting higher ratings in terms of Disinhibition and lower ratings for Boldness. The TriPM measures examined also show expected positive correlations with concurrent measures related to criminal behavior in both of the aforementioned samples of juveniles. A different pattern of correlations was observed between Boldness and STAB scales, with a large positive correlation found in the incarcerated sample, while no significant correlations were detected in the probation sample. The results support the usefulness of TriPM in assessing the psychopathy in samples of the juvenile offenders chosen for our research purposes.

      23  21Scopus© citavimai 2
  • research article[2018][S4][S006][24]
    Klimukienė, Virginija
    ;
    ; ; ;
    Baltrūnas, Mykolas
    Tarptautinis psichologijos žurnalas : biopsichosocialinis požiūris = International journal of psychology : a biopsychosocial approach. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2018, no. 22., p. 31-54

    The Short-Term Assessment of Risk and Treatability: Adolescent Version (START: AV, Viljoen, Nicholls, Cruise, Desmarais, & Webster, 2014) provides a structural professional judgement on the risk of adverse outcomes related to harm to others and rule violations. The advantage of START: AV is in that it includes the assessment of both strengths and vulnerabilities. As it is a relatively new assessment tool, the questions related to psychometric properties of the measure are still topical, especially in intercultural context. The reliability and convergent validity of START: AV ratings were examined in a sample of 159 male juveniles (Mage = 16.97, SD = 0.81) on probation. Information about the psychosocial functioning of the minors was collected during the interviews with probation officers and rated by the researchers according to the START: AV User Guide. The Subtypes of Antisocial Behaviour (STAB; Burt & Donnellan, 2009), the Triarchic Psychopathy Measure (TriPM; Patrick, 2010), and the Criminal Sentiments Scale-Modified (CSS-M; Shields & Simourd, 1991) were used as convergent measures in this study. The results provided evidence for the reliability of the START: AV ratings and associations between behavioural variables, psychopathy constructs and START: AV are in favour of its concurrent validity. Pro-criminal attitudes were not associated with START: AV ratings, and further research is needed to test the manifestation of pro-criminal attitudes among juvenile offenders on probation. These findings support for further testing the START: AV on its predictive validity as well as utility in work with juvenile offenders.

      15  16
  • Item type:Publikacija,
    Verslo psichologija : vadovėlis

    Knyga "Verslo psichologija" skirta ne tik aukštųjų mokyklų studentams, bet ir visiems, besidomintiems psichinių veiksnių (dėmesio, atminties, mąstymo, suvokimo) vaidmeniu verslo procesuose. Joje psichologiniu požiūriu nagrinėjamos viešųjų ryšių ir reklamos, komercijos, verslo derybų, lyderystės, karjeros, inovacijų temos. Šios žinios gali padėti optimizuoti verslo procesus ir rezultatus, sustiprinti Lietuvos konkurencingumą pasaulio rinkose.

      570  686
  • Item type:Publikacija,
    Psichopatijos klausimyno atrankos versijos (PCL:SV): psichometriniai rodikliai Lietuvos nuteistųjų imtyje
    [Psychometric characteristics of the psychopathy checklist: screening version in a sample of Lithuanian offenders]
    research article[2011][S4][S006][9]; ;
    Socialinis darbas : mokslo darbai / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2011, Nr. 10(1)., p. 138-146

    Psichopatijos kaip tam tikros formos asmenybės sutrikimo konstruktas yra vienas plačiausiai žinomų ir naudojamų teisės psichologijoje. Nusikaltėliai psichopatai pradeda savo kriminalinę „karjerą“ anksčiau negu kiti nusikaltėliai. Jų nusikaltimams būdinga didesnė įvairovė ir šaltakraujiškumas. Psichopatų nusikaltėlių recidyvizmo rodikliai, lyginant su kitais nusikaltėliais, yra aukštesni. Jų kriminalinis aktyvumas nemažėja perkopus 40 metų amžiaus ribą. Dėl šių priežasčių psichopatiją įvertinti yra ypač svarbu, sprendžiant apie konkretaus asmens pakartotinio nusikalstamumo riziką ir psichokorekcinių programų taikymo tikslingumą. Šiame tyrime buvo tikrinami Psichopatijos klausimyno PCL:SV psichometriniai rodikliai Lietuvos nuteistųjų imtyje. Dvylikoje Lietuvos pataisos įstaigų esantys 257 vyriškos lyties teisės pažeidėjai buvo įvertinti PCL:SV. Kiekvienoje įstaigoje tiriamieji buvo atrenkami atsitiktinai. Taip pat buvo surinkti demografiniai duomenys. Tyrimo rezultatai parodė, kad PCL:SV Lietuvos nuteistųjų imtyje yra būdingi geri psichometriniai rodikliai. PCL:SV suminio balo pasiskirstymas atitinka normalųjį bei duomenis, gautus Šiaurės Amerikos nuteistųjų imtyje. Suminio balo vidurkis M = 14,63 SD = 5,12 atitinka Šiaurės Amerikos ir Europos nuteistųjų vidurkius. Gauti aukšti PCL:SV vidinio suderinamumo rodikliai: visos vertinimo metodikos α = 0,85, pirmosios dalies α = 0,81, antrosios dalies α = 0,78. Koreliacinė analizė parodė, kad aukštesni PCL:SV įverčiai yra reikšmingai susiję konceptualiai su psichopatija siejamomis demografinėmis charakteristikomis. Tuo patvirtintas PCL:SV konstrukcinis validumas. Apibendrinant galima teigti, kad PCL:SV psichometrinės charakteristikos Lietuvos nuteistųjų imtyje yra tokios pat geros, kaip ir kitų šalių nuteistųjų populiacijose, todėl PCL:SV yra tinkamas naudoti, preliminariai vertina.

      87  18
  • Item type:Publikacija,
    Vaizdo pateikimo būdo ir žiūrovų emocijų sąveika: mokslinių tyrimų rezultatų analizė
    [The interaction between the form of visual presentation and viewers’ emotions: an analysis of research results]
    research article[2010][S4][S006][8];
    Socialinis darbas : mokslo darbai = Social work : academic papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2010, Nr. 9(1)., p. 150-157

    Mokslinių tyrimų rezultatai liudija, kad stebint bet kokį vaizdą yra svarbu ne tik jo turinys, bet ir vaizdavimo būdas, nes jis taip pat gali turėti įtakos žiūrovo reakcijoms. Viena iš svarbiausių reakcijų, atsirandančių stebint vaizdus, yra žiūrovui kylančios emocijos. Todėl šiame straipsnyje yra analizuojama, kaip žiūrovo emocijas veikia atskiri vaizdo pateikimo elementai, ypač detalizuojant svarbiausius iš jų (vaizdo spalvą, geometrinę formą bei dydį). Pavyzdžiui, tyrimų rezultatai rodo, kad spalvoti vaizdai sukelia stipresnes emocines reakcijas. Be to, vienos spalvos sukelia teigiamesnes emocijas nei kitos, apvalių formų vaizdai vertinami teigiamiau nei kampuoti, o vaizdai, pateikti dideliame ekrane, stipriau emociškai sužadina nei pateikti mažesniame ekrane. Straipsnyje taip pat supažindinama su skirtingais požiūriais, aiškinančiais vaizdavimo būdo ir emocijų sąveiką. Pagrindinis dėmesys skiriamas žmogaus patirties įtakai, įgimtam pasirengimui reaguoti į gyvybiškai svarbius dirgiklius bei informacijos apdorojimo ypatumams. Straipsnio pabaigoje aptariamos kai kurios šios srities tyrimų problemos bei pateikiamos įžvalgos ateities tyrimams. Pabrėžiama, kad atliekant tyrimus būtų naudinga neapsiriboti vien tik atskirų vaizdo elementų tyrimu, o, siekiant didesnių rezultatų pritaikymo galimybių, rekomenduojama plačiau nagrinėti vaizdo elementų derinius bei skirtingų modalumų informacijos sąveiką.

      38  14
  • Item type:Publikacija,
    Jaunuolių pakartotinio nusikalstamo elgesio prognozė: galimybės ir problemos
    [Predicting juvenile re-offending: opportunities and problems]
    research article[2009][S4][S006][11];
    Socialinis darbas : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2009, Nr. 8(1)., p. 92-102

    Straipsnis skirtas jaunuolių nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo problemoms ir galimybėms aptarti. Empirinio tyrimo tikslai: (a) apibūdinti individualius, socialinius ir kriminologinius, (praeities ir esamus) veiksnius, darančius įtaką rizikai pakartotinai nusikalsti; (b) įvertinti trijų psichologinių charakteristikų (vidinės darnos, agresyvumo ir nevilties) rodiklius grupėje, jų sąsajas ir prognostinę vertę. Pirmajame tyrimo etape buvo surinkti duomenys iš asmens bylų ir užpildytos 265 vaikinų (15–21 metų amžiaus), atliekančių lygtines bausmes trijų Lietuvos regioninių pataisos inspekcijų priežiūroje, anketos; antrajame etape 137 tiriamieji (52 proc.) buvo apklausti pusiau struktūruotu interviu. Psichologiniam įvertinimui naudota A. Antonovsky „Vidinės darnos skalė“, A.H. Buss’o ir M. Perry „Agresijos klausimynas“ ir A. Beck’o „Nevilties skalė”. Rezultatai atskleidė vyraujančias individualias ir socialines tikslinės grupės charakteristikas; regresinė analizė parodė istorinių kintamųjų svarbą jaunuolių nusikalstamo elgesio prognozėms; nors grupėje vyravo vidutinio lygio vidinė darna, vidinės darnos mažėjimas buvo reikšmingai susijęs su aukštesniais agresyvumo ir nevilties rodikliais. Apibendrinant rezultatus atkreipiamas dėmesys į tikslinės grupės rizikos pakartotinai nusikalsti vertinimo ypatumus.

      31  16
  • Item type:Publikacija,
    Jaunuolių, teisės pažeidėjų, prisipažinimo psichologiniai ypatumai ir jų sąsajos su nusikaltimo motyvacija
    [Psychological peculiarities of juvenile offenders' confession and its relationship to motivation for offending]
    research article[2008][S4][S006][8];
    Višniak-Bakšienė, Beata
    Socialinis darbas : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2008, Nr. 7(2)., p. 94-101

    Šiame straipsnyje nagrinėjama jaunuolių, teises pažeidėjų, prisipažinimo įvykdžius nusikalstamą veiką psichologiniai ypatumai ir jų ryšys su nusikaltimo motyvais. Tyrime dalyvavo 83 vaikinai, kurie yra buvę įtariamaisiais dėl įvykdytų nusikaltimų ir tyrimo metu atliko bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Tiriamųjų prisipažinimo ypatumai buvo nustatinėjami 1998 m. sukurtu „Peržiūrėtu Gudjonssono prisipažinimo klausimynu", o nusikaltimo motyvus analizuoti buvo naudojamas 2007 m. sukurtas „nusikaltimo motyvacijos klausimynas" (abiejų klausimynų autoriai yra G, Gudjonssonas ir J. F. Sigurdssonas). Rezultatai parodė, kad yra stiprus teigiamas išorinio ir vidinio spaudimo ryšys bei didėjant sužadinimo troškimui nepalyginti labiau reiškiasi ir kiti motyvai (paklusimas, provokavimas ir finansiniai) reiškiasi. Reikšmingų amžiaus ir tautybės grupių skirtumų nebuvo gauta.

      39  10
  • Item type:Publikacija,
    Pranešimas apie prievartą patyrusį vaiką
    [Report about child abuse : analysis of current situation in Lithuania]
    research article[2007][S4][S006][6]
    Socialinis darbas : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2007, Nr. 6(2)., p. 37-42

    Daugelyje šalių labai susidomėta prievarta prieš vaikus. Kalbant apie vaikų patiriamą prievartą dažniausiai nurodomi du pagrindiniai vaiko atsiskleidimo būdai: pirmasis, kai vaikas papasakoja vienam iš artimųjų; antrasis, kai vaikas tiesiogiai pasako specialistui ar kitam suaugusiajam ne iš šeimos, kuris tampa patikėtiniu. Tačiau abiem atvejais suaugusieji, išgirdę apie prievartą patiriantį vaiką, nebūtinai kreipiasi į teisėsaugos instancijas. Straipsnyje, atsižvelgiant į Lietuvoje galiojančius teisės aktus ir skirtingų sričių specialistų veiklos praktiką, nagrinėjamos įvairios nepranešimo apie prievartą priežastys bei aptariami galimi minėtos problemos sprendimo būdai.

      33  9