Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20129
Now showing1 - 6 of 6
  • Item type:Publication,
    Bendruomenės samprata mokytojų, mokinių, mokinių tėvų, mokyklos administracijos požiūriu, atliepiant geros mokyklos koncepciją
    [The concept of community in meeting the concept of a good school from the perspectives of teachers, students, parents, and school administration]
    research article[2021][S4][S007][14]
    Social inquiry into well-being = Socialinės gerovės tyrimai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2021, vol. 19, no. 1., p. 105-118

    Straipsnyje aptariami kiekybinio ir kokybinio kompleksinio tyrimo rezultatai („Bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenės mokyklos pažangos samprata, orientuojantis į Geros mokyklos koncepciją“ dalis1 ). Tyrime dalyvavo bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių atstovai – administracijos atstovai ir mokytojai, 7–12 (I–IV gimnazijos) klasių mokiniai ir jų tėvai. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, interviu, anketavimas. Anketinės apklausos duomenų statistinė analizė atlikta kompiuterine programa „SPSS Statistics17.0“. Straipsnyje keliama mokslinė problema – nepakankamai atskleistas bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės požiūris į bendruomenę kaip svarbų elementą mokykloje, atliepiant „Geros mokyklos koncepciją“. Tyrimo objektas – bendruomenės samprata mokytojų, mokinių, mokinių tėvų, mokyklos administracijos požiūriu, atliepiant „Geros mokyklos koncepciją“. Tyrimo tikslas – atskleisti bendruomenės sampratą geroje mokykloje mokytojų, mokinių, mokinių tėvų, mokyklos administracijos požiūriu, atliepiant geros mokyklos koncepciją. Kokybinio tyrimo metu atskleista, kad mokyklos administracijos atstovai, mokytojai, mokiniai, mokinių tėvai kaip vieną iš gerą mokyklą atskleidžiančių požymių įvardijo mokyklos bendruomenę (tik nurodė skirtingus bendruomenės požymius). Tačiau kiekybinis tyrimas parodė, kad mokyklų administracijos atstovai ir mokytojai bendruomenės kaip besimokančios organizacijos nenurodė kaip vieno iš penkių svarbiausių geros mokyklos požymių. Kokybiniu tyrimu atskleistos skirtingos bendruomenės sampratos: mokyklos administracijos atstovai bendruomenei mokykloje, atliepdami „Geros mokyklos koncepciją“ (2015), priskiria daug bruožų, o mokytojai įvardija tik besimokančią bendruomenę; mokinių tėvų nuomone, bendruomenė turi būti kartu diskutuojanti ir kurianti mokyklos strategiją, o mokiniai išskiria bendradarbiaujančios bendruomenės bruožą. Mokyklų administracijos atstovų bendruomenės samprata puikiai atliepia Lietuvos teisės aktuose, mokslinėje literatūroje minimus, susitartus bendruomenės bruožus: besimokanti, reflektuojanti, susitelkusi, bendradarbiaujanti, atvira, empatiškai besirūpinanti kiekvieno nario savijauta. Kitų mokyklos bendruomenės tikslinių grupių (mokytojų, mokinių, mokinių tėvų) bendruomenės samprata geroje mokykloje fragmentuota, nepakankamai atliepia mokyklos bendruomenės sampratą, remiantis „Geros mokyklos koncepcija“.

      188  17
  • Item type:Publication,
    Inovacijos, svarbios mokyklų pažangai jų bendruomenių požiūriu
    [The most important innovations for schools’ development according to their communities]
    research article[2020][S4][S007][15]
    Socialinis darbas : mokslo darbai = Social work : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020, vol. 18, no. 1., p. 65-79

    Straipsnyje pristatomas 2018 m. vykdytas tyrimas, kuriame dalyvavo bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių atstovai – administracijos atstovai ir mokytojai, 7–12 (I–IV gimnazijos) klasių mokiniai ir jų tėvai. Tai kompleksinio tyrimo „Bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenės mokyklos pažangos samprata, orientuojantis į Geros mokyklos koncepciją“ dalis1 . Mokyklų bendruomenių, kaip svarbaus veiksnio kuriant gerą mokyklą, požiūris į mokyklos pažangai svarbias inovacijas Lietuvoje netyrinėtas. Straipsnyje keliama mokslinė problema – nepakankamai tyrinėjama kokios inovacijos, bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių požiūriu, yra svarbios mokyklų pažangai. Keliami probleminiai klausimai, kokios inovacijos yra svarbios mokyklų pažangai, mokyklų bendruomenių požiūriu; kokias inovacijas, kaip svarbias mokyklos pažangai, išskiria mokyklų bendruomenių skirtingų grupių atstovai? Todėl tyrimo objektas – bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių požiūriu svarbios inovacijos mokyklų pažangai. Tyrimo tikslas – atskleisti bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių požiūriu svarbias inovacijas mokyklų pažangai. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, interviu. Išanalizavus bendrojo ugdymo mokyklų administracijos, mokytojų, mokinių ir jų tėvų išskirtas mokyklos pažangai svarbias inovacijos galima išskirti į dvi kategorijas: 1) susijusias su mokyklos bendruomenės veikla; 2) susijusias su mokyklos materialinės bazės tobulinimu. Mokyklų administracijos atstovai ir mokytojai inovacijas, svarbias mokyklos pažangai, sieja su dalyvavimu projektinėje veikloje; ugdymo(si) proceso tobulinimu; mokytojų tobulinimusi; asmens pasiekimų ir pažangos vertinimo sistema; bendruomenės gebėjimu bendradarbiauti; mokyklos erdvių atnaujinimu; modernių įrenginių ir priemonių įsigijimu. Tačiau mokinių tėvai mokyklos pažangai svarbias inovacijas išskiria šias: pokyčiai ugdymo(si) proceso tobulinime; mokytojų tobulinimasis; bendradarbiaujanti bendruomenė; mokyklos erdvių atnaujinimas; modernių įrenginių ir priemonių įsigijimas. Mokiniai įvardija dar mažiau mokyklos pažangai svarbių inovacijų, tai pokyčiai ugdymo(si) proceso tobulinime; mokyklos erdvių atnaujinimas; modernių įrenginių ir priemonių įsigijimas.

      100  19
  • Item type:Publication,
    Mokinio ugdymo(si) rezultatai, kaip esminis švietimo įstaigos pažangos požymis, mokyklų bendruomenių požiūriu
    [Student’s academic results, as the main sign of educational institution‘s progress, in the eyes of the school‘s community]
    research article[2019][S4][S007][13]
    Socialinis darbas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2019, vol. 17, no. 1., p. 57-69

    Straipsnyje pristatomas 2018 m. vykdytas interviu, kuriame dalyvavo bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių atstovai - administracijos atstovai ir mokytojai, 7–12 (I–IV gimnazijos) klasių mokiniai ir jų tėvai. Tai kompleksinio tyrimo „Bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenės mokyklos pažangos samprata, orientuojantis į Geros mokyklos koncepciją“ dalis1. Straipsnyje keliama mokslinė problema - nepakankamai tyrinėjamas bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių požiūris į mokinio ugdymo(si) rezultatus, kaip esminį mokyklos pažangos požymį. Keliami probleminiai klausimai, kaip mokyklų bendruomenių nariai mokinio ugdymo(si) rezultatus susieja su mokyklos pažanga? kokia mokyklų bendruomenių narių mokinio ugdymo(si) rezultatų samprata? Todėl tyrimo objektas – bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių požiūris į mokinio ugdymo(si) rezultatus kaip esminį mokyklos pažangos požymį. Tyrimo tikslas – atskleisti bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių požiūrį į mokinio ugdymo(si) rezultatus, kaip esminį mokyklos pažangos požymį. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, interviu. Tyrimu atskleistas mokyklų bendruomenių narių (administracijos, mokytojų, tėvų, mokinių) skirtinga mokinio ugdymo(si) rezultatų samprata, ne visi juos įvardija esminiu mokyklos pažangos požymiu, nors ši sąsaja pabrėžiama švietimo bendruomenės renginiuose, nacionaliniuose dokumentuose, pvz. Geros mokyklos koncepcijoje, 2015. Remiantis mokyklų administracijos atstovų pastebėjimais išskirtos šios subkategorijos: 1) nepritarimas mokinio ugdymo(si) rezultatų sąsajoms su mokyklos pažanga, susijęs su netiksliai interpretuotais ugdymo(si) rezultatais (suvokta tik kaip akademiniai pasiekimai), 2) nepritarimas mokinio ugdymo(si) rezultatų sąsajoms su mokyklos pažanga ir 3) pritarimas - manymas, jog mokinio ugdymo(si) rezultatai yra vienas esminių mokyklos pažangos požymių. Mokytojai ir tėvai, taip pat turėjo skirtingą požiūrį dėl mokinio ugdymo(si) rezultatų sąsajų su mokyklos pažanga: pritarė, jog mokinio ugdymo(si) rezultatai yra vienas esminių mokyklos pažangos ir nepritarė. Šis nepritarimas, susijęs su netiksliai interpretuotais ugdymo(si) rezultatais (suvokta tik kaip akademiniai pasiekimai). Tyrime dalyvavę mokiniai dar neišsiaiškinę ugdymo(si) rezultatų sampratos, todėl tik kai kurie galėjo išsamiau atsakyti į pateiktus klausimus. Vos keli mokiniai galėjo logiškai paaiškinti ir pagrįsti savo nuomonę, kad ugdymo(si) rezultatai yra esminis mokyklos pažangos požymis. Galima manyti, jog mokyklos bendruomenės narių skirtingas požiūris į ugdymosi rezultatus, kaip esminį mokyklos pažangos požymį, susiję su mokyklų bendruomenių nevieninga, neišdiskutuota ir nesusitarta mokinio ugdymo(si) rezultatų samprata ir galimai nepakankamu dėmesiu mokinio individualios pažangos stebėsenos sistemai.

      13  28
  • Item type:Publication,
    Mokyklos pažanga ir informacijos apie ją sklaida bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės požiūriu
    [School progress and its dissemination from the viewpoint of general education school community]
    research article[2018][S4][S007][12];
    Česnavičienė, Jūratė
    Socialinis darbas : mokslo darbai = Social work. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2018, vol. 16, no. 2., p. 254-265

    Straipsnyje pristatomas kiekybinis tyrimas – 2018 m. vykdyta anketinė apklausa, kurioje dalyvavo bendrojo ugdymo mokyklų administracijos atstovai ir mokytojai, 7–12 (I– IV gimnazijos) klasių mokiniai ir jų tėvai. Tai kompleksinio tyrimo „Bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenės mokyklos pažangos samprata, orientuojantis į Geros mokyklos koncepciją“ dalis. Straipsnyje keliama mokslinė problema – nepakankamai tyrinėjamas bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės, kaip svarbaus veiksnio mokyklos pažangai, požiūris į mokyklos pažangą atskleidžiančius požymius bei mokyklos pažangos sklaidos suvokimas. Todėl tyrimo objektas – mokyklos pažanga ir informacijos apie ją sklaida bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės požiūriu. Tyrimo tikslas – atskleisti bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės išskiriamus mokyklos pažangos požymius ir požiūrį į mokyklos pažangos skelbimą. Anketinės apklausos duomenų statistinė analizė atlikta kompiuterine programa SPSS Statistics17.0. Taikytas neparametrinis Pirsono χ2 kriterijaus testas, kuriuo galima nustatyti kintamųjų nepriklausomumą. Remiantis tyrimo duomenimis, mokinio asmenybės branda – svarbiausias mokyklos pažangos požymis, tai nurodė po ketvirtadalį tyrime dalyvavusių mokytojų, mokinių ir jų tėvų. Kiekvieno mokinio individualias galias atitinkantys akademiniai pasiekimai – kitas svarbus mokyklos pažangos požymis, kurį nurodė beveik po ketvirtadalį mokytojų ir tėvų. Beveik ketvirtadaliui mokinių svarbus požymis – nuolatinė ugdymosi pažanga ir sportiniai, meniniai, kūrybiniai ir kt. pasiekimai. Toks mokyklos pažangą atspindinčių požymių įvardijimas rodo, kad tyrime dalyvavusių mokyklų bendruomenės mokyklos pažangą pirmiausia sieja su „Geros mokyklos koncepcijoje“ (2015) išskirtais pagrindiniais mokyklos veiklos aspektais, atliepiančiais sėkmingai mokyklos misijai. Pusė tyrime dalyvavusių mokyklų administracijos atstovų ir daugiau kaip trečdalis mokytojų pagrindiniu informacijos apie mokyklos pažangą skelbimo tikslu laiko siekį priimti bendrus mokyklos bendruomenės sprendimus dėl mokyklos veiklos tobulinimo. Mokiniai ir jų tėvai – su siekiu teikti visuomenei informaciją apie mokinių ugdymo ir mokymosi kokybę.

      34  11
  • Item type:Publication,
    Geros mokyklos pažangos sampratos naratyvas
    [The narrative of the good school progress]
    research article[2018][S4][S007][9]
    Targamadzė, Vilija
    ;
    Socialinis ugdymas. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2018, t. 49, Nr. 2., p. 23-31

    Straipsnio objektas – mokyklos pažangos samprata Geros mokyklos koncepcijos kontekste, pedagogų, mokinių ir jų tėvų bei ekspertų požiūriu. Tyrimo metodas: mokslinės literatūros, dokumentų ir tyrimų analizė. Straipsnio tikslas – atskleisti geros mokyklos pažangos sampratą. Straipsnyje pristatomas V. Targamadzės, G. Žibėnienės ir J. Česnavičienės 2018 m. atliktas empirinis tyrimas, grindžiamas Geros mokyklos koncepcija (2015).

      101  16
  • conference paper[2014][T1c][S007][1]; ;
    Poteliūnienė, Sniegina
    Acta Kinesiologiae Universitatis Tartuensis. Suppl. : the 7th conference of Baltic Society of sport sciences : May 7 - 9, 2014 Tartu. Tartu : University of Tartu, 2014, vol. 20, suppl.., p. 177
      14