Spruogis, Ernestas
Item type:Publication, research article[2009][S5][S001][33]; Les problémes de L'omission Législative dans la Jurisprudence Constitutionnelle = Problems of Legislative Omission in Constitutional Jurisprudence : XIVth Congress of the Conference of European Constitutional Court. Reports II / Ed. Egidijus Jarašiūnas. Vilnius : Constitutional Court of the Republic of Lithuania, 2009. ISBN 9789955688075., p. 610-64212 Item type:Publication, [Problems of Legislative Omission in Constitutional Jurisprudence : General Report]research article[2009][S5][S001][175]; ; Les problémes de L'omission Législative dans la Jurisprudence Constitutionnelle = Problems of Legislative Omission in Constitutional Jurisprudence : XIVth Congress of the Conference of European Constitutional Court. Reports I / Ed. Egidijus Jarašiūnas. Vilnius : Constitutional Court of the Republic of Lithuania, 2009. ISBN 9789955688051., p. 31-2056 Item type:Publication, [Law and fact: experience of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania]research article[2006][S5][S001][29]Straipsnyje pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, būdamas „normų teismu“, dažnai yra priverstas tirti ir faktines bylos aplinkybes. Tai jį verčia daryti Konstitucijos konstruktyvaus aiškinimo būtinybė, kai Konstitucijoje nustatytas teisinis reguliavimas yra abstraktus ar itin neaiškus. Faktines bylos aplinkybes Konstitucinis Teismas tiria visada, kai tiria teisės aktų leidybos procedūrų teisėtumą. Nors Konstitucinio Teismo įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad Konstitucinis Teismas tiria teisės aktų atitiktį Konstitucijai ir (arba) įstatymams pagal Konstitucijoje nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką, tačiau ginčijamų teisės aktų priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarka dažnai yra nustatyta ne tik Konstitucijoje, bet ir įstatymuose, o kai kuriais atvejais – ir Vyriausybės nutarimuose. Konstitucinio Teismo nutarimų analizė leidžia daryti išvadą, kad pagrindiniai pareiškėjai, kurie abejoja teisės aktų atitiktimi Konstitucijai pagal priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką, yra politiniai subjektai (paprastai kreipiasi Seimo narių grupės). Iš tiesų, teismai nelabai žino, ar priimant, pvz., įstatymus, buvo pažeistos įstatymų leidybos procedūros. Jie nebent gali įžvelgti teisės aktų paskelbimo ir įsigaliojimo tvarkos pažeidimus.
7 Item type:Publication, [Problematic aspects of law interpretation]research article[2006][S4][S001][7]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2006, Nr. 8(86)., p. 56-62Straipsnyje pabrėžiama, kad „grynojo“ teisės aiškinimo, kurį doktriniškai pagrindė H. Kelsenas, kai teismai teisės aiškinimo procese naudoja tik teisines priemones, iš esmės būti negali. Teisės reiškinys priklauso nuo faktų – ir vertybinių, ir deskriptyvių, todėl teismai, konstruktyviai aiškindami teisę, turi tirti ir faktines bylos aplinkybes. Straipsnyje pabrėžiama, kad kiekvienas socialinis, deskriptyvus, nenorminis faktas yra vertybinis ta prasme, kad jį galima vertinti per blogio ir gerio, sąžiningumo ir nesąžiningumo sąvokas; dar daugiau, tie socialiniai faktai, jei jie priimami teismo kaip visuomenės normalaus gyvenimo dalis, visada yra nulemti vertybinių faktų arba visuomenės vyraujančios kultūros ir sąmonės. Lietuvos Konstitucinis Teismas, nors ir yra „normų teismas“, taip pat tiria faktines aplinkybes. Tai jis daro visada, kai tiria teisės aktų leidybos procedūrų teisėtumą.
65 13