Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20515
Now showing1 - 10 of 15
  • Item type:Publication,
    Pacientų įtraukties instrumentai sveikatos priežiūros paslaugų kokybei gerinti
    [Patient Engagement Instruments for Improving the Quality of Healthcare Services]
    book[2023][K1a][M001,S002,S003][408]; ; ;
    Jankauskienė, Augustina
    ;
    Ažukaitis, Karolis
    ;
    Trinkūnas, Justas
    ;
    Puronaitė, Roma
    ;
    Vaitkevičienė, Goda Elizabeta
    ;
    Černovas, Andrejus
    Księgarnia Akademicka, 2023

    The success of health policy and the healthcare sector is increasingly measured in terms of the dynamics and changes in public trust in the healthcare system, the quality of services provided by healthcare facilities matching people’s expectations, and the fulfilment of patient needs. In order to ensure the required efficiency of public services and to provide better-quality and more accessible healthcare services that match the expectations of the population, it is necessary that the recipients of these services (patients) themselves are actively engaged in improvement processes. Therefore, increasing importance and value is placed on the engagement of the patient in the process of improving healthcare services as an active and informed participant of the healthcare system.

      31  10
  • research article[2023][S1b][M001][19];
    Puronaitė, Roma
    ;
    ;
    Ažukaitis, Karolis
    ;
    International journal of environmental research and public health. Basel : MDPI, 2023, vol. 20, iss. 6, art. no. 4720., p. [1-19]

    Patient-centered care is considered to be one of the essential pillars of a modern healthcare system. Thus, quality assessment based on patients’ perceptions, views and experiences in their journey through the healthcare system is recognized as one of the key principles for quality improvement initiatives. Measuring patient satisfaction can be confounded by expectations and prior experiences, which can be at least partly overcome by evaluating patient-perceived healthcare quality (PPHQ). Understanding the principal constituents of PPHQ may aid healthcare professionals and decision makers in the healthcare management process and help in creating instruments to meaningfully measure patient feedback. Herein, we aimed to analyze the primary determinants of PPHQ and their interactions, with a focus on patient experiences and healthcare accessibility, using the example of Lithuanian primary healthcare. For this purpose, we conducted a cross-sectional representative telephone survey that included a total of 1033 respondents (48% male) who had encountered primary healthcare during last 3 years. Survey questions consisted of sociodemographic characteristics, patient perceptions of healthcare service provision, patient experiences, self-reported health status and overall PPHQ ranked with a 5-point Likert scale as the primary outcome. The classification-regression tree (CRT) technique was used to analyze the relationship between different explanatory variables and PPHQ, as well as their relative importance and interactions. The majority of respondents (89%) evaluated PPHQ as acceptable or good. CRT analysis identified staff behavior, organizational accessibility and financial accessibility as the most important factors affecting PPHQ. Importantly, the latter factors surpassed the effect of other known PPHQ determinants, such as sociodemographic characteristics or health status. Further analysis has revealed that the relative importance of staff behavior, including understanding, attention and empathy, increased when more problems with organizational accessibility were encountered. In conclusion, our study suggests that PPHQ in primary healthcare may primarily be determined by organizational and financial accessibility and staff behavior, which may also act as an important mediating factor.

      30  15Scopus© Citations 7
  • conference paper[2022][T1e][S002,S003][1]; ;
    Abstracts of Papers Presented at the 18th European Conference on Management Leadership and Governance ECMLG 2022. Reading : Academic Conferences International Limited, 2022. ISBN 9781914587573., p. 36

    Improving health care quality is a continuous goal that requires constant attention and innovative solutions. One of the sources from which we can learn about what quality changes are needed is patient experience. "Collaboration" is one way to develop instruments and use them to gather knowledge about patient needs related to the patient journey and measures to improve the quality of services, such as service collaboration. The direction, in terms of the identification of patient needs and relatively urgent changes to the system, depends on the organizational culture determined by leadership. Different approaches towards leadership initiate different outcomes and consequences. Collaborative health care leadership comes with the decision to strengthen collaboration between health professionals and patients, thus addressing service quality gaps. Therefore, it becomes important to understand patients’ expectations in terms of such cooperation. The study aim is to investigate whether patient satisfaction barriers can be linked to shortages in collective leadership. All three dimensions of collaborative leadership (horizontal collaboration, interorganizational (vertical) collaboration, and collaboration with patients) demonstrate the link between leadership and accepted health care quality.

      4  15
  • conference paper[2022][P1g][S002,S003][9]; ;
    Proceedings of the 18th European Conference on Management Leadership and Governance ECMLG 2022. ISCTE – Instituto Universitário de Lisboa, Portugal, 10-11 November 2022. Reading : Academic Conferences International Limited, 2022. ISBN 9781914587573., p. 320-328

    Improving health care quality is a continuous goal that requires constant attention and innovative solutions. One of the sources from which we can learn about what quality changes are needed is patient experience. "Collaboration" is one way to develop instruments and use them to gather knowledge about patient needs related to the patient journey and measures to improve the quality of services, such as service collaboration. The direction, in terms of the identification of patient needs and relatively urgent changes to the system, depends on the organizational culture determined by leadership. Different approaches towards leadership initiate different outcomes and consequences. Collaborative health care leadership comes with the decision to strengthen collaboration between health professionals and patients, thus addressing service quality gaps. Therefore, it becomes important to understand patients’ expectations in terms of such cooperation. The study aim is to investigate whether patient satisfaction barriers can be linked to shortages in collective leadership. All three dimensions of collaborative leadership (horizontal collaboration, interorganizational (vertical) collaboration, and collaboration with patients) demonstrate the link between leadership and accepted health care quality.

      24  26
  • conference paper[2021][T2][M004][1]
    Černovas, Andrejus
    ;
    Ažukaitis, Karolis
    ;
    Jankauskienė, Augustina
    ;
    ;
    Puronaitė, Roma
    ;
    ;
    Trinkūnas, Justas
    ;
    Vaitkevičienė, Goda Elizabeta
    ;
    Life Sciences Baltics 2021 : [international forum in the Baltics for world-class biotechnology, pharmaceutical and medical : September 20-24, 2021, Vilnius, Lithuania]. Vilnius : [Enterprise Lithuania], 2021., p. 1
      12
  • Item type:Publication,
    Moterų ir vyrų pajamų atotrūkis Lietuvoje : monografija
    [Income gap by gender in Llithuania]
    book[2020][K1a][S004][272]; ;
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020

    Moterų ir vyų darbo užmokesčio bei pajamų atotrūkio tema yra nagrinėta daugelio autorių pasaulyje ir Lietuvoje. Tačiau monografijoje išryškintos Lietuvoje gana nelauktos tendencijos ir pokyčiai bei pateikti nauji tyrimų rezultatai lyčių lygybės srityje. Remiantis autorių atlikto tyrimo išvadomis, žvelgiant iš rinkos ekonomikos 30 metų laikotarpio retrospektyvos, Lietuvoje lyčių lygybės srityje pasiekti įspūdingi rezultatai. Svarbiausi pasiekimai lyčių lygybės srityje – per 30 metų pasikeitė lyčių lygybės stereotipai, pastebima sparti moterų dalyvavimo darbo rinkoje pažanga, pasikeitė darbdavių požiūris į moterį – darbuotoją: darbdaviai aukštai vertina moterų darbo potencialą, jų išsilavinimą ir profesines savybes. Tačiau, nepaisant pasiektos pažangos, atlikto tyrimo rezultatai leidžia iškelti Lietuvoje naują akcentą ir iššūkį lyčių lygybės srityje – didelę moterų diskriminaciją pagal amžių, ypač priešpensinio ir pensinio amžiaus moterų. Ši problematika nors ir buvo nagrinėjama Lietuvoje, tačiau dažnai suvokiama kaip savaime suprantama, kad pajamos, sulaukus pensinio amžiaus, ir turi mažėti. Autorių pozicija yra kita – vyresnio amžiaus žmonių profesinis potencialas yra didžiulis neišnaudotas šalies ekonomikos resursas ir tikslinga jį efektyviai panaudoti šalies darbo rinkoje. Sparčiai didėjant visuomenės senėjimo ir emigracijos iš Lietuvos rodikliams, turėtų didėti vyresnio amžiaus žmonių paklausa darbo rinkoje. Sukaupta vyresnio amžiaus žmonių darbo patirtis, žinios, profesinis potencialas turėtų būti panaudoti Lietuvos ekonomikoje, ypač sparčiai mažėjant darbo jėgai dėl didelio masto emigracijos iš šalies. Autorių atlikti darbuotojų ir darbdavių sociologiniai tyrimai leido atskleisti gilumines lyčių, ypač vyresnio amžiaus žmonių pajamų skirtumų priežastis. Kaip vieną iš svarbių monografijos privalumų galima pažymėti ir tai, kad darbas turi ne tik teorinę, bet ir praktinę reikšmę darbuotojams ir darbdaviams vertinant moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus. Pasiūlytas LOGIB metodas leidžia palyginti, greitai ir paprastai įvertinti moterų ir vyrų padėtį darbo užmokesčio srityje visoje Lietuvoje ir bet kurioje verslo įmonėje ar įstaigoje. Tai – naujas žingsnis lyčių ekonomikos mokslinių tyrimų srityje. Darbas yra inovacinis, turi mokslinę ir praktinę vertę, jis būtų naudingas mokslo bendruomenės atstovams, politikams, ekonomistams, verslininkams, darbdaviams, darbuotojams, studentams, nevyriausybinių organizacijų atstovams, besidomintiems lyčių lygybės klausimais.

      306  145
  • Item type:Publication,
    Lietuvos gyventojų ekonominis stresas ir nepriteklius socialinės ekonominės nelygybės perspektyvoje
    [Economic stress and economic hardship of Lithuanian population from the perspective of social economic inequality]
    research article[2017][S1b][S005][15]; ;
    Viešoji politika ir administravimas = Public policy and administration. Kaunas : Technologija, 2017, t. 16, Nr. 2., p. 296-310

    Daugelis autorių, tiriančių visuomenės gyvenimo kokybę siekiant priimti teisėtus, efektyvius ir etiškus valstybės valdymo sprendimus, paskutiniu metu pradėjo nagrinėti ekonominio streso konstruktą. Teigiama, kad ekonominis stresas, kaip ir ekonominiai sunkumai, neigiamai veikia kai kurių visuomenės grupių psichologinę gerovę ir net psichinę bei fizinę sveikatą taip sukurdami tiesioginius ir netiesioginius nuostolius valstybei. Lietuvoje gyventojų ekonominiai sunkumai ir ekonominis stresas nagrinėjami ribotai. Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti, kokius ekonominius sunkumus patiria Lietuvos gyventojai ir koks ekonominio streso lygis yra skirtingas pajamas turinčiose grupėse. Tyrimo rezultatai parodė, kad didžioji dalis (apie 40 proc.) Lietuvos namų ūkių yra nuolat slegiami rūpesčių dėl sunkios materialios padėties, patiria ekonominius sunkumus, jaučia pinigų stygių ar turi skolintis. Taip pat atskleidė statistiškai reikšmingus ekonominių sunkumų ir ekonominio streso skirtumus tarp skirtingas pajamas turinčių kvintilių grupių ir skirtingų subjektyvios socialinės ekonominės padėties grupių.

      13  30
  • research article[2017][S1a][S005,S003,S004][12]; ;
    Entrepreneurship and sustainability issues. Vilnius : Entrepreneurship and Sustainability Center, 2017, vol. 4, no. 4., p. 489-500

    This paper presents a new approach according to which the issue of socio - economic inequality is addressed not by applying social or fiscal policy measures, but by strengthening societal psychological resilience: by shaping a society characterized by a high level of social culture a nd education, by fostering a society in which individuals are resistant to life difficulties. In this paper, we pursue the ai m of demonstrating the socio - economic vulnerability factors, the importance of strengthening resilience and reduction of socio - econ omic inequality , by analyzing data of a survey which was conducted in 2016 (representative sample, n=1001). The research results have demonstrated statistically significant differences of resilience in different income quintiles’ groups and resilience in d ifferent subjective socio - economic status groups and have revealed statistically significant differences in reaction to life difficulties in different income quintiles’ groups and in different subjective social economic status groups.

      179  16Scopus© Citations 27
  • Vertinant socialinės ekonominės nelygybės būklę, dažniausiai pateikiami pajamų nelygybės duomenys, tačiau šios knygos autoriai, vertindami socialinę ekonominę nelygybę atsižvelgia į netolygumus ir pagal kitus materialinės gerovės aspektus, t. y., gyventojų vartojimo išlaidas, disponuojamą turtą, gyvenimo sąlygas, gyventojų patiriamus ekonominius sunkumus, galimybes apsirūpinti būtiniausiomis reikmėmis ir taupyti. Tyrimo tikslas – ištirti socialinę ekonominę nelygybę Lietuvoje kaip esminį gyventojų gyvenimo kokybės veiksnį, moksliniais tyrimais pagrindžiant ją sąlygojančius veiksnius, pasekmes gyventojų gyvenimo kokybei ir pateikiant galimus jos mažinimo (reguliavimo) būdus bei priemones. Tyrimas yra tarpdisciplininis, apimantis ne tik ekonominius, bet ir psichologinius veiksnius: psichologinę gerovę, emocines patirtis, požiūrį į save bei gyvenimą, asmenines charakteristikas, reagavimą į gyvenimo sunkumus, laimingumą, socialinius ryšius ir kt. Knygos autoriai siekia atskleisti, kokį poveikį socialinė ekonominė nelygybė ir nepriteklius daro šalies demografinei ir kriminogeninei padėčiai, gyventojų laimingumui, psichinei ir fizinei sveikatai, kaip jaučiasi žmonės, kuriems tenka patirti socialinę atskirtį, kokias ilgalaikes pasekmes sukelia priklausymas žemiausio socialinio ekonominio statuso sluoksniui. Siekiant tyrimo tikslo ir ieškant šios Lietuvai aktualios problemos sprendimo būdų, autoriai stengėsi įvertinti tiek objektyvią Lietuvos gyventojų stratifikaciją pagal pajamų, vartojimo, turto diferenciaciją, tiek subjektyvią visuomenės socialinę stratifikaciją, taip pat nustatyti socialinės ekonominės nelygybės priežastis ir įvertinti jos pasekmes šalies raidai ir gyventojų gyvenimo kokybei.

      397  139
  • Item type:Publication,
    Gyvenimo kokybės matavimo rodiklių sistema ir vertinimo modelis : mokslo studija
    [System of measurement indicators and the model of assessment of quality of life]

    Mokslo studijoje autoriai nagrinėja gyvenimo kokybės vertinimo teorinius ir metodologinius aspektus, pristato Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybės raidos ir būklės objektyvaus ir subjektyvaus tyrimo rezultatus. Mokslo studijoje vertinami sveikatos ir psichologiniai, demografiniai ir migracijos, užimtumo, verslo ir verslumo, gyventojų pajamų ir vartojimo, būsto ir gyvenamosios aplinkos, švietimo, kultūros, dvasinių moralinių vertybių veiksniai ir dimensijos. Mokslo studijos išskirtinumą sudaro nagrinėjami inovaciniai gyvenimo kokybės aspektai – pasitenkinimo gyvenimu, laimingumo vertinimai, gyvenimo darbe kokybės, socialinių ryšių ir subjektyvios gerovės vertinimai, gyvenimo kokybės gerinimo įveikiant korupciją ir destruktyvius, saugumą mažinančius faktorius, vertinimai. Mokslo studijoje pateiktas subjektyvusis ir objektyvusis gyvenimo kokybės vertinimo modeliai ir empiriniai rezultatai. Mokslo studija skiriama aukštųjų mokyklų studentams, dėstytojams, mokslininkams, valstybės tarnautojams, verslininkams, politikams, kultūros bei žiniasklaidos atstovams ir visiems, besidomintiems gyventojų gyvenimo kokybės matavimo ir vertinimo klausimais.

      372  39