Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Mokslininko profilio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20298
Rodoma1 - 6 iš 6
  • Item type:Publikacija,
    Individualių konstitucinių skundų dėl baudžiamojo proceso teisės (ne)priimtinumo praktika Lietuvoje
    [Practice of (non) admissibility of individual constitutional complaints regarding the law of criminal procedure in Lithuania]
    research article[2021][S4][S001][21]
    Jurisprudencija = Jurisprudence : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2021, t. 28, Nr. 2., p. 365-385

    Lietuvos teisinėje sistemoje įvedus individualaus konstitucinio skundo institutą, atsirado papildoma galimybė asmenims ginti pažeistas konstitucines teises ar laisves, ginčijant ir baudžiamojo proceso teisinio reguliavimo konstitucingumą. Analizuojant Konstitucinio Teismo formuojamą individualių konstitucinių skundų dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų konstitucingumo priimtinumo praktiką, išryškėja įvairios jų nepriėmimo priežastys. Dažniausiai skundai nepriimami dėl to, kad pareiškėjai netinkamai aiškina ginčijamą teisinį reguliavimą, kelia jo taikymo, o ne konstitucingumo klausimą, savo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimą sieja su sprendimais, kurie nėra priimti ginčijamo teisinio reguliavimo pagrindu arba kurie nėra galutiniai. Šiame straipsnyje pagrindinis dėmesys skirtas reikalavimui prieš kreipiantis į Konstitucinį Teismą išnaudoti visas įstatymuose nustatytas pareiškėjo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK tam tikri teismo, ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, siekiama išsiaiškinti, ar jie tokiais laikomi ir konstitucinių ginčų kontekste. Be to, nors prieš kreipiantis su individualiu konstituciniu skundu nereikalaujama iš asmens pasinaudoti baudžiamosios bylos atnaujinimo galimybe, tam tikrais atvejais pagal jį reglamentuojantį teisinį reguliavimą priimti sprendimai turi būti laikomi galutiniais ir Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme.

      19  17
  • book[2011][K2a1][S001][486]; ;
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2011

    Daugelio valstybių, taip pat ir Lietuvos, baudžiamojo proceso įstatymai reglamentuoja specifines baudžiamojo proceso rūšis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas reglamentuoja šias specifines baudžiamojo proceso rūšis: bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų procesą; priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą; privataus kaltinimo bylų procesą; bylų supaprastintą proce- są, kurį sudaro teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas ir pagreitintas procesas, bei bylų procesą kaltinamajam nedalyvaujant. Taigi vadovėlyje atskleidžiama šių baudžiamojo proceso rūšių prigimtis, esmė ir taikymo praktika. Be to, vadovėlyje plačiai nagrinėjamas ir asmenų, turinčių fizinių ar psichikos trūkumų (sutrikimų), padarytų nusikalstamų veikų procesas, taip pat proceso, kuriame dalyvauja nepilnamečiai, ypatumai. Knygoje remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo baigiamaisiais aktais, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, taip pat kitų teismų sprendimais ir ikiteisminio tyrimo praktika. Vadovėlis skiriamas teisės studijų magistrantūros ir bakalauro studijų studentams, taip pat visiems besidomintiems baudžiamojo proceso teise.

      599  108
  • Item type:Publikacija,
    Baudžiamojo įsakymo procesas: proceso be įprastojo nagrinėjimo teisme ypatumai ir įtariamojo (kaltinamojo) procesinės garantijos
    [The procedure of a penal order: the peculiarities of the procedure in the absence of the main court hearing and the procedural guarantees of a suspect (accused)]
    research article[2008][S4][S001][9]
    Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2008, Nr. 6(108)., p. 67-75

    Straipsnis skirtas vienos iš šiuo metu galiojančio Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) supaprastinto proceso formų - teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso (toliau - baudžiamojo įsakymo procesas) - analizei. Autorius apibūdina baudžiamojo įsakymo proceso esmę ir ypatumus, pagrindžia šio proceso galimybę šiuolaikiniame baudžiamajame procese, atskleidžia praktinę jo reikšmę. Baudžiamojo įsakymo proceso ypatumai leidžia kelti įvairių klausimų, kaip antai: ar pakankamos yra įtariamojo (kaltinamojo) teisės į gynybą procesinės garantijos; ar pakankamai užtikrinamas remiantis rungimosi principu keltinas procesinis gynybos ir kaltinimo šalių lygiateisiškumas, kai kalbama apie teisę reikalauti nagrinėjimo teisme; ar pakankamos yra nukentėjusiojo procesinės garantijos; kuo yra grindžiamas teismo baudžiamasis įsakymas: duomenimis ar įrodymais; ar tokia pati kaip ir nuosprendžio yra įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo prejuducinė reikšmė kitose bylose, ar turėtų būti numatyta galimybė apskųsti priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą aukštesnės instancijos teismui ir kt. Šiame straipsnyje plačiau bus analizuojami tik klausimai, susiję su įtariamojo (kaitinamojo) teisėmis ir procesinėmis garantijomis baudžiamojo įsakymo procese. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudencija, autorius pritaria, kad baudžiamojo įsakymo procese būtina atsakingai paisyti kaltinamojo teisių, ypač teisės į bylos nagrinėjimą teisme bendrąja tvarka ir teisės į gynybą.

      88  47
  • Item type:Publikacija,
    Ikiteisminio tyrimo pagreitintame procese teoriniai ir praktiniai aspektai
    [Theoretical and practical aspects of pre-trial investigation in accelerated procedure]
    research article[2005][S5][S001][7]
    Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005, Nr. 75(67)., p. 23-29

    Straipsnyje analizuojami vieni naujausių, 2004 m. liepos 8 d. padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai, kurie vienaip ar kitaip susiję su pagreitintu procesu, ypač jame vykstančiu ikiteisminiu tyrimu. Taip pat gvildenamos problemos, susijusios su pagreitintą procesą reglamentuojančių BPK normų tarpusavio prieštaravimais. Išskiriami trys pagrindiniai pagreitinto proceso klausimai, t. y. ikiteisminio tyrimo termino prailginimas, šio supaprastinto proceso taikymo išplėtimas kai kuriems sunkiems nusikaltimams ir įstatymo reglamentuojamos galimybės nepateikti teismui jokios ikiteisminio tyrimo medžiagos teorinės ir praktinės taikymo problemos. Jie vertinami per teorinių galimybių ir praktinio taikymo prizmę. Pagrindiniai analizės šaltiniai yra pagreitintą procesą reglamentuojančios BPK normos bei jų taikymą formuojantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas bei Lietuvos generalinio prokuroro įsakymai.

      27  15
  • Item type:Publikacija,
    Formalieji ir vertinamieji požymiai taikant supaprastintą baudžiamąją procesinę formą
    [Formal and evaluative features in a simplified criminal procedure]
    research article[2003][S5][S001][10]
    Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2003, t. 38(30)., p. 57-66

    The present article analyses two important features and their relation in a simplified criminal procedure...

      17  10
  • Item type:Publikacija,
    Sandėris dėl prisipažinimo kaltu arba tiesiog kaltinamojo prisipažinimas - galimybė supaprastinti baudžiamąjį procesą
    [Ples Bargaining or Simply Plea of Guilty - the Possibility to simplify Criminal Procedure]
    research article[2002][S5][S001][9]
    Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2002, T. 29(21)., p. 40-48

    Plea bargaining is a very important feature of kriminal procedure in common law countries. It is the way to administer justice avoiding exspensive trials and reducing the workloads of prosecution...

      22  12