Gataūlinas, Artūras
ES šalių subjektyvioji gerovė ekonominio išsivystymo ir socialinės politikos konteksteItem type:Publikacija, [Subjective well-being in EU countries in the context of economic development and social policy]research article[2013][S1b][S004][10]; Miežienė, RasaVerslas: teorija ir praktika = Business: theory and practice. Vilnius : Technika, 2013, Vol. 14, no. 2., p. 147-156Straipsnyje analizuojama subjektyvioji gerovė ES šalyse ekonominio išsivystymo ir socialinės politikos kontekste. Remiantis ankstesnių tyrimų rezultatais pagrįsta prielaida apie ekonominio aspekto svarbą subjektyviajai gerovei nustatyta, kad ES šalių subjektyvioji gerovė labiau priklauso nuo ekonominio šalies išsivystymo, įvertinto vidutinėmis gyventojų pajamomis, nei šalies orientacijos į socialines išmokas, įvertintas procentine išmokų dalimi, palyginti su BVP. Remiantis homeostatine subjektyviosios gerovės teorija, pajamas reikėtų vertinti kaip išorinį veiksnį, padedantį visuomenės nariams, susidūrusiems su įvairiomis socialinėmis rizikomis, išlaikyti subjektyviąją gerovę normatyvinėje sferoje, todėl ir ES šalių, kuriose vidutinės pajamos yra aukštesnės, gyventojai turi geresnes galimybes išlaikyti subjektyviąją gerovę aukštesniu lygiu nei šalių, kuriose vidutinės pajamos yra žemesnės. Remiantis K. Markso darbo jėgos vertės teorija, pagal darbo jėgos kaip prekės mainų dėsnius jos savininkas turi gauti savo darbo jėgos vertę atitinkantį ekvivalentą, apimantį ir darbo jėgos savininko poreikių tenkinimą socialinės rizikos atveju. Todėl galima teigti, kad nėra itin svarbu subjektyviosios gerovės lygio atžvilgiu, ar darbo jėgos vertę, individui patekus į socialinę riziką, užtikrina valstybė ar pati rinka.
5Scopus© citavimai 1 Lietuvos socialinio draudimo kompensuojamoji gerovė lyginant su ES šalimisItem type:Publikacija, [Compensatory welfare of the Lithuanian social insurance system among EU member states]research article[2011][S4][S005][14]; Socialinis darbas : mokslo darbai = Social work : academic papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2011, Nr. 10(2)., p. 301-314Straipsnyje pateikiamas Lietuvos socialinio draudimo kompensuojamosios gerovės vertinimas Europos Sąjungos šalių kontekste. Straipsnio teorinėje dalyje apžvelgta socialinio draudimo reikšmė klasifikuojant gerovės valstybes, remiantis R. Titmusso (1974), J. Myleso (1984), G. Esping-Anderseno (1990), K. Salminen (1993), G. Bonoli (1997), W. Korpi, J. Palme (1998) ir kt. idėjomis. Siekiant įvertinti Lietuvos socialinio draudimo kompensuojamąją gerovę palyginamuoju aspektu atlikta socialinės apsaugos sistemų klasterizacija pagal išmokų dydį ir dalyvių įmokas bei valstybės finansavimo apimtis, klasterizuojama ES šalių senatvės ir nedarbo kompensuojamosios gerovė pagal išmokų dydžio ir perskirstymo rodiklius ir vertinamas Lietuvos socialinio draudimo kompensuojamosios gerovės lygis kitų ES šalių atžvilgiu.
34 17