Matulytė, Raminta
Hybrid‑Threat Intelligence: A Critical Review of Semantic Integration Challenges and the Role of the HIPSTer Ontological FrameworkItem type:Publication, research article[2026][S4][T007,S001][34]; ; ; ; Journal of Intelligent Communication., 2026, p. 140-173Contemporary hybrid threats employ coordinated campaigns across information, cyber, and physical domains, maintaining plausible deniability while exploiting institutional vulnerabilities. This review conducts a scoping analysis following the PRISMA ScR framework (Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses—Extension for Scoping Reviews) to evaluate Open Source Intelligence (OSINT), Social Media Intelligence (SOCMINT), and Natural Language Processing (NLP) capabilities relevant to hybrid threat detection. We systematically assess these technologies against a 12-point operational requirements framework derived from documented Russian and Chinese military OSINT methodologies and influence operation tradecraft. The analysis incorporates high-Technology Readiness Level (TRL) European initiatives to ground capability assessments in operational experience. While individual analytical disciplines are technically advanced, current defensive systems remain siloed and lack the cross-domain reasoning necessary to correlate technical cyber indicators with coordinated narrative manipulation. Requirements for cross-platform correlation and adversarial adaptation show only prototype stage coverage. Our findings reveal a persistent “semantic gap”: defensive systems collect extensive data but lack integrated semantic reasoning across domains and languages. To address this, we examine ontology-based approaches as architectural solutions, positioning the ‘Hybrid Information Psychological Societal Threats handling system’ (HIPSTer) framework as an illustrative case. HIPSTer specifically targets the multilingual nature of hybrid threats—particularly in Russian and Chinese contexts—achieving TRL-4 validation through high-efficiency semantic vectors and formal reasoning across diverse language benchmarks. Finally, the review analyzes how European regulations—including the General Data Protection Regulation (GDPR), AI Act, and Network and Information Systems Directive 2 (NIS2)—shape operational architectures through compliance by design imperatives. We conclude by outlining a prioritized research agenda to advance European hybrid threat detection toward operational maturity.
14 92 Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų (paraiškų) rengimo, atrankos ir (į)vertinimo vadybos pagrindai bei teisinio reguliavimo genezė 2004–2025 m. Lietuvoje : kolektyvinė mokslo studijaItem type:Publication, book[2025][K1b][S003,S001][106]; ;Orlauskas, Karolis; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ;Čepas, VytautasRuželė, ŽivilėVilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2025Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų paraiškų finansavimo, atrankos ir vertinimo teisinio reguliavimo raida Lietuvoje 2004–2025 m. rodo nuoseklias, tačiau ne visada pakankamai efektyvias pastangas kurti konkurencingą, skaidrią ir tarptautinius standartus atitinkančią mokslo finansavimo sis- temą. Lietuvos mokslo taryba, pagrindinė mokslo finansavimo institucija, per šį laikotarpį įgyvendino daugybę reformų, siekdama optimizuoti paraiškų atrankos ir vertinimo procesus, tačiau sistemoje vis dar lieka administracinių iššūkių, nepakankamas teisinis aiškumas ir vertinimo subjektyvumo rizika. Šioje studijoje, pasitelkus lyginamąją teisinę analizę ir dokumentų peržiūrą, išnagrinėta, kaip keitėsi paraiškų teikimo, atrankos ir vertinimo kriterijai, kokie pokyčiai padėjo gerinti finansavimo sistemos efektyvumą ir su kokiomis problemomis susiduria tiek mokslininkai, tiek vertintojai. Nustatyta, kad konkursinis finansavimas, nors ir leidžia efektyviau paskirstyti išteklius, dažnai tampa pernelyg biurokratizuotas, o paraiškų rengėjai susiduria su nevienodais reikalavimais skirtingose finansavimo programose. Be to, vertinimo kriterijų nevienalytiškumas gali lemti skirtingus sprendimus dėl to paties projekto finansavimo priklausomai nuo programos, o tai mažina sistemos patikimumą. Pastebėta, kad priimant administracinius pokyčius dažnai nepakankamai atsižvelgiama į realius mokslininkų poreikius, todėl reikalaujama paraiškų forma ir turinys gali būti neproporcingai sudėtingi, palyginti su realiai prieinamais finansavimo ištekliais. Siekiant gerinti mokslinių tyrimų finansavimo mechanizmus, studijoje siūloma stiprinti mišrią (kiekybinę ir kokybinę) vertinimo sistemą, didinti vertintojų kompetencijos standartizavimą, aiškiau apibrėžti paraiškų vertinimo kriterijus ir užtikrinti mokslininkų įtraukimą į sprendimų priėmimo procesus. Taip pat akcentuojama, kad būtina mažinti perteklinę administracinę naštą ir optimizuoti vertinimo procedūras, siekiant išvengti nereikalingo biurokratinio barjero aukštos kokybės moksliniams tyrimams. Studijos rezultatai parodė, kad nors Lietuvos projektų finansavimo sistema nuosekliai tobulinama, išlieka esminių iššūkių, susijusių su teisinio reguliavimo lankstumo stoka, nevienodais vertinimo standartais ir nepakankamu grįžtamuoju ryšiu tarp paraiškų rengėjų ir finansuojančiųjų institucijų. Studijoje pateikiamos rekomendacijos gali padėti formuoti efektyvesnę, skaidresnę ir labiau į rezultatus orientuotą mokslinių tyrimų finansavimo politiką, kuri užtikrintų konkurencingumą ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu.
177 57