Biliūnienė, Eglė
Psychometric Properties of Satisfaction with Life Scale (SWLS) and Psychological Capital Questionnaire (PCQ-24) in the Lithuanian PopulationItem type:Publication, research article[2021][S1][S006][27]; ;Perminas, AidasInternational journal of environmental research and public health. Basel : MDPI, 2021, vol. 18, iss. 5, art. no. 2608., p. 1-27This study aimed to explore psychometric properties of satisfaction with life scale (SWLS) and psychological capital questionnaire (PCQ-24) in the Lithuanian representative sample (n = 2003, M = 50.67, SD = 17.46). It was significant to validate instruments concerning the fact that Lithuanians’ life satisfaction surveys demonstrated divergent results depending on the assessment tools they used. This study applied the SWLS, created by Diener et al. (1985), and the PCQ-24, created by Luthans et al. (2007). The findings demonstrated the internal consistency of the SWLS instrument, evidencing it as an adequate measure to evaluate satisfaction with life (α = 0.893; TLI = 0.988; NFI = 0.997; RMSEA = 0.059 [0.033–0.088]; CFI = 0.998; SRMR = 0.0077; AVE = 0.764; CR = 0.886). The Lith-PCQ-21 analysis demonstrated the internal consistency of the instrument (α = 0.957) and good fit of the factorial structure (χ2 = 2305.383; DF = 185; TLI = 0.915; NFI = 0.920; RMSEA = 0.077 [0.075–0.080]; CFI = 0.925; SRMR = 0.0450; AVE = 0.814; CR = 0.946), evidencing the instrument as an adequate measure to evaluate psychological capital. This research confirmed that both instruments (SWLS and Lith-PCQ-21) not only have an acceptable validity, including construct validity, but they are also interrelated (χ2 = 3088.762; DF = 294; TLI = 0.913; NFI = 0.914; RMSEA = 0.070 [0.068–0.073]; CFI = 0.922; SRMR = 0.0469), and can be considered appropriate for monitoring life satisfaction and psychological capital of the Lithuanian population.
35 27Scopus© Citations 34 Pozityvaus psichologinio kapitalo ir subjektyvios gerovės komponentų ryšys: sisteminė literatūros analizėItem type:Publication, [Relationship between positive psychological capital and elements of subjective well-being: systematic review]research article[2014][S4][S006][13]Socialinis darbas : mokslo darbai = Social work : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2014, Nr. 13(2)., p. 221-233Neseniai pradėta tyrinėti pozityvus psichologinis kapitalas (PsyCap) ir subjektyvi gerovė bei atrasti teigiami ryšiai tarp šių kintamųjų. Vis dėlto šie tyrimai yra atlikti skirtinguose kultūriniuose kontekstuose, matuoti skirtingi subjektyvios gerovės komponentai, taikytos skirtingos metodikos. Šio darbo tikslas – išanalizuoti ir susisteminti pozityvaus psichologinio kapitalo ir subjektyvios gerovės empirines studijas, siekiant nustatyti šių kintamųjų ryšius, taikytus matavimo metodus ir PsyCap ryšius su kitais kintamaisiais. Analizuojami 11 studijų, atliktų 2007–2014 metais, duomenys. Atrinktos studijos analizuojamos taikant turinio analizės metodą. Rezultatai. Daugiausiai tyrinėta studentų ir darbuotojų PsyCap ir subjektyvi gerovė. 6 studijose PsyCap matuotas taikant PCQ-24 klausimyną (Luthans et al., 2007), 4 studijose PsyCap klausimynas sukurtas iš atskirų skalių. Visuose tyrimuose subjektyvi gerovė matuota skirtingais metodais, 2 studijose naudota Pasitenkinimo gyvenimu skalė (Diener et al., 1985). 8 studijose atrasti statistiškai reikšmingi teigiami ryšiai tarp PsyCap ir subjektyvios gerovės, 1 studijoje atrasti neigiami ryšiai tarp PsyCap ir subjektyvios gerovės. 2 studijose nustatyta aukštesnis PsyCap lygis po intervencinės programos pritaikymo. Gauti duomenys taip pat atskleidė, kad PsyCap neigiamai koreliuoja su stresu, depresyvumu, priešiškumu, nerimu ir kitais psichologiniais simptomais. Išvados. Skirtingų studijų rezultatai atskleidė, kad PsyCap yra teigiamai susijęs su subjektyviai išgyvenama gerove ir neigiamai susijęs su psichologiniais simptomais.
103 14