Velička, Vilius
Youth's Attitude Towards Bullying And Hate Speech in Lithuania: Problems, Prevention And Vision For The FutureItem type:Publikacija, [Stavovi mladih prema vršnjačkom nasilju i govoru mržnje u Litvi: Problemi, prevencija i vizija za budućnost.]research article[2025][S1][S001,S007][15]; ; Suchodolska, AlinaPolicija i sigurnost., 2025, p. 298-312In the vision of creating a safe society, the issue of the society's own involvement is particularly highlighted – how much and in what ways society is capable and motivated to engage in crucial issues concerning the prevention of violations of law. The aim of the article is to examine the concepts of bullying and hate speech, and to analyse the attitudes of young people (students and pupils) towards the problems of bullying and hate speech: their actions in dealing with these issues, their reactions, and the suggested methods for combatting against bullying and hate speech. The results of the study highlighted and confirmed three essential attitudes. First, there is a "thin line" marking the differences between bullying and hate speech. The analysis has shown that the main distinguishing features of bullying and hate speech are the motive and consequences of the actions. Second, there is a lack of involvement among students and pupils in responding to bullying and hate speech and in revealing/identifying negative facts. Third, there is a need for ongoing educational activities. Therefore, in the future educational dimension of society, it is necessary to analyse both the essential features and differences of bullying and hate speech, to encourage their recognition; to activate young people by encouraging proactive actions when cases of bullying or hate speech are identified.
27 13 Enhancing Emotional Intelligence in Students via ICT and Gamification: Insights from the Pol-Com ProjectItem type:Publikacija, research article[2025][S5][S007,S001][14]; ; ; E-methodology., 2025, p. 147-160In the wake of the global pandemic that disrupted all aspects of life—including edu- cation—significant changes have reshaped teaching and learning practices. The crisis acted as a catalyst for rapid digital adaptation among instructors, administrators, and learners; consequently, many adopted Information and communication technologies (ICT) tools out of necessity, even those who were previously hesitant due to tradi- tional pedagogical norms or skepticism about technology’s value. This shift was espe- cially notable in higher and vocational education, and it has led to changes that now appear largely irreversible. ICT tools have proven effective for knowledge- and fact-based learning; however, a critical challenge has emerged: the increasing reliance on digital technologies risks limiting the development of interpersonal and emotional intelligence (EI) competencies. These soft skills are indispensable in law enforcement, where professionals must navigate high-pressure and emotionally charged contexts, yet they remain underrepre- sented in existing curricula. The aim of this study is to examine how gamified ICT tools can be integrated into vocational education and training (VET) to enhance the emotional intelligence and communication skills of law enforcement students. To achieve this aim, the research pursued the following objectives: (1) to analyse theoretical foundations of EI and its relevance to law enforcement; (2) to explore gamification as a pedagogical strategy for EI development; (3) to assess VET students’ perceptions and experiences with gamified ICT environments; and (4) to provide recommendations for incorporating gamification into training curricula. The KA220-VET Pol-Com project was launched to address this gap by designing a digital platform with gamified tools aimed at fostering EI and communication compe- tencies. The project unfolded in several phases: identification of EI as an underexplored domain (Q1 2024), trainer feedback confirming its importance (Q2 2024), and student feedback from higher education (Q4 2024) and VET cohorts (Q1–Q2 2025). This paper presents the findings from VET students, offering insights into how ICT-based gami- fied tools can support the development of emotional and social skills in law enforce- ment education.
14 11 - research article[2020][S4][S001][17]
; Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka = Public security of public order : mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo akademija, 2020, [t.] 25., p. 319-3359 years after the adoption of the Law on Protection from Domestic Violence, its implementation has been constantly improved, Nevertheless, subjective obstacles to the effective prevention of domestic violence remain. This paper examines the peculiarities of the attitude of Lithuanian police officers towards domestic violence against women and their activities in domestic violence situation. The paper aims to, to identify and to compare the attitude of officers and students toward various aspects of domestic violence; to analyse the dynamics of such attitudes in nine year since 2011 and to compare the results in terms of gender and work position. In the research 390 subjects, including 146 students of Lithuania Police School, 244 police officers participated. Results show that legal regulation is well advanced compared with law situation in 2011. The rights of victims of domestic violence are clarified and more widely regulated in law, police officers are more specialized in preventing domestic violence, and the rights of victims are better implemented and protected in practice. Observing the attitudes of police officers towards the domestic violence during the years, it can be stated that there have been positive changes in attitudes and ability to help victims of violence, but at the same time police officers’ notes that working with domestic violence frustrates them with the recurrence of domestic violence and there is a lack of support from managers and the wider system (courts, prosecutors, communities) for their initial intervention.
26 17 Keitimasis informacija ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas tiriant smurto artimoje aplinkoje atvejusItem type:Publikacija, [Exchange of information and interhinstitutional coh operation in domestic violence cases]research article[2017][S4][S001][19]; Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (18) : mokslinių straipsnių rinkinys = Public security and public order : scientific articles (18). Kaunas : Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetas, 2017, Nr. 18., p. 165-183Pastaruoju metu Lietuvoje daugėja smurto protrūkių artimoje aplinko je, nusinešančių vaikų bei suaugusiųjų gyvybes. Šis soci alinis reiškinys verčia valstybę imtis atitinkamų teisės aktais reglamentuotų priemonių, siekiant sum ažinti smurtą artimoje aplinkoje. Šio mokslinio tyrimo objektas sietinas su nusikalstamų veikų , susijusių su smurtu artimoje aplinkoje , tyrimu. Autoriai gilinsis į smurto artimoje aplinkoje tyrimo sėkmei trukdančių kliūčių identifikavimą. Greta tradiciškai visiems jau gerai žinomo smurto t ramdymo įrankio – baudžiamojo įstatymo, daugiau kaip penkerius metus (įsigaliojo nuo 2011 m . gruodžio 15 d. ) galioja Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Pu iku, kad reikiami teisiniai instrumentai sukurti, priimti ir gana plačiai taikomi praktikoje. Drauge tai kelia klausimą, ar naujas teisinis instrumenta s ir baudžiamasis įstatymas taikomi efektyviai. Vien tik pažvelgę į 2017 m. sausio–vasario mėn. įvykius Lietuvoje, kurie sukėlė didelį visuomenės susidomėj imą, pirmuosiuose visuomenės informavimo priemonių puslapiuose rasime informaciją apie įvyki us Kėdainių ir Šiaulių miestuose. Tai leidžia teigti , kad smurto sumažinimas artimoje aplinkoje yra ne ke lerių metų darbas, o ilgai trunkantis procesas. Tiriant smurtą artimoje aplinkoje dalyvauja įvairio s savo paskirtimi, teikiamų socialinių paslaugų pobūdžiu, įgaliojimais, pavaldumu, nuosavybės forma institucijos. Pvz., specializuotas pagalbos centras, policija, prokuratūra, vaiko teisių aps augos įstaiga ir kt. Jau vien tik iš šio nepilno in stitucijų sąrašo matyti, kiek daug institucijų yra įtraukta į apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje procesą. Šio tyrimo autoriai analizuodami vieningo atsako į smur tą artimoje aplinkoje modelį Lietuvoje dėmesį sutelks į: • informacijos apie galimai padarytą nusikalstamą vei ką artimoje aplinkoje gavimo šaltinius; • gydymo įstaigų ar gydymo paslaugas teikiančių subje ktų disponuojamos informacijos apie paciento sveikatos būklę teikimą teisėsaugos instit ucijoms esant požymiams, kad pacientų sveikatos sutrikdymo priežastis – galimai padaryti nusikalstami veiksmai prieš pacientus.
77 30 Vidaus reikalų sistemos pareigūnų profesinis taktinis rengimas. II dalis. Policijos veiklos taktinės procedūros ir saugumo strategijos : vadovėlisItem type:Publikacija, book[2013][K2a1][S001][292]; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2013Dirbdami sudėtingą ir įvairiapusišką viešosios tvarkos apsaugos darbą, rūpindamiesi eismo saugumu bei kovodami su nusikalstamumu, pareigūnai dažnai atsiduria ekstremaliose situacijose. Kiekvienoje situacijoje policijos pareigūnas privalo veikti kvalifikuotai, tiksliai ir ryžtingai. Nuo jo veiksmų dažnai priklauso tolimesnė situacijos vystymosi kryptis, kartais net žmonių sveikata, gyvybė. Aiškindamiesi įvykių priežastis, bendraudami su pažeidėjais, sulaikydami nusikaltėlius, jie turi griežtai laikytis teisėtumo normų, taisyklių, instrukcijų. Jų sprendimai ir veiksmų efektyvumas priklauso nuo mokėjimo teisingai organizuoti sąveiką su piliečiais, tikslaus ir griežto įstatymų, norminių aktų, taktikos principų laikymosi. Vadovėlyje atskleidžiami policijos profesinėje veikloje vykdomų tarnybinių užduočių taktiniai ypatumai, veiksmų ypatingose situacijose organizavimo aspektai ir viešosios policijos pareigūnų veiksmai reaguojant į pažeidimus, esant ekstremalioms aplinkybėms. Būtent šios veiklos pavyzdžiai leis formuoti tvirtus būsimo profesionalaus policijos pareigūno įgūdžius realiai suvokti, įvertinti ir spręsti tarnybos metu iškylančius uždavinius, sukuriant prevencinius mechanizmus, realizuojant turimas bei įgyjant naujas žinias.
111 30 Dirbančių ir būsimų policijos pareigūnų nuostatos į smurtą artimoje aplinkojeItem type:Publikacija, [The attitudes of police officers and police students toward domestic violence]research article[2012][S5][S005][15]; Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka = Public security and public order (7) : mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunas : Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetas, 2012, [t.] 7., p. 166-180Rezultatų analizė parodė, kad žymesnių pokyčių požiūryje į smurtą artimoje aplinkoje nuo 2007 iki 2011 metų policininkų sąmonėje neįvyko. Pareigūnų ir studentų požiūrių palyginimas rodo, kad tiek vieni, tiek kiti panašiai vertina smurto prieš moterį šeimoje aspektus. Bet galima pastebėti ir kai kuriuos skirtumus. Kaip ir ankstesnių metų tyrime galime pastebėti kai kurias stereotipinio smurto artimoje aplinkoje vertinimo tendencijas, ir tai ryškiau matosi apklaustųjų vyrų policininkų atžvilgiu. Lyginant vyrų ir moterų nuostatą į nagrinėjamą reiškinį išryškėjo bendros lyčių požiūrių skirtumų tendencijos, būdingos tiek dirbančių, tiek besimokančių grupėms. Išaiškėjo, kad pareigūnams efektyviai veikti smurto artimoje aplinkoje incidentų metų trukdo ne tik išankstinės nuostatos, bet ir nepakankamas naujo įstatymo išmanymas, nežinojimas, kaip jį taikyti praktikoje, bei neturėjimas įgūdžių efektyviai veikti smurto šeimoje atvejais.
33 12 Organizacinio streso veiksnių vertinimas statutinėje organizacijojeItem type:Publikacija, [The assessment of organizational stress factors in statutory organization]research article[2010][S4][S006][11]; Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (4) : mokslinių straipsnių rinkinys = Security of society and public order : proceedings of scientific articles (4) / Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas : [Elektroninis išteklius]. - 1 elektron. opt. diskas. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas, 2010, [Nr.] (4)., p. 175-185Mokslinė literatūra rodo, kad traumuojantys įvykiai nėra vieninteliai pareigūnų streso šaltiniai. Galima rasti daug darbų, kuriuose įrodoma, kad organizaciniai stresoriai, tokie, kaip per didelis darbo krūvis, prastas darbo organizavimas turi poveikį pareigūnų psichologinei ir fizinei sveikatai. Straipsnyje tiriami Lietuvos statutinės organizacijos pareigūnai ir siekiama išsiaiškinti didžiausius įtampos šaltinius, kurie gali turėti įtakos darbuotojų patiriamam stresui darbe, nustatyti jų įtaką darbuotojų sveikatai bei pasitenkinimui darbu. Tuo tikslu apklausti 364 statutinės organizacijos pareigūnai naudojant OSI („Occupational Stress Indicator“) metodikos – klausimyno modifikuotą bei sutrumpintą variantą. Atlikta statistinė rezultatų analizė leidžia teigti, kad įtampos patyrimas darbe, kurį sukelia organizaciniai veiksniai yra tiesiogiai susijęs tiek su pasitenkinimu darbu, tiek su pareigūnų savijauta. Kuo didesnę įtampą pareigūnai patiria, tuo jaučia mažesnį pasitenkinimą bei blogiau vertina savo psichologinę bei fizinę sveikatą. Tyrime nustatyti vyrų ir moterų patiriamos įtampos skirtumai rodo, kad moterys jaučia didesnę nei vyrai įtampą darbe. Įtampos šaltinių vertinimas nepriklauso nuo tiriamųjų amžiaus, darbo stažo ar statuso.
36 8 Organizacinio streso ypatumai pokyčius vykdančioje statutinėje organizacijojeItem type:Publikacija, conference paper[2010][P1e][S006][8]; Visuomenės saugumas globalizacijos kontekste : tarptautinės mokslinės – praktinės konferencijos Visuomenės saugumo užtikrinimo aktualijos pranešimų rinkinys (1) = Security of society in the global context : the Annual International Scientific - Practical Conference Topicalities of ensurance of public securyti : conference proceedings (1), 2010 06 28 [Elektroninis išteklius] / Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas. - 1 elektron. opt. diskas. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas, 2010, [Nr.] 1., p. 129-13613 25 Policijos veiklos užtikrinant viešąjį saugumą vertinimo ypatumaiItem type:Publikacija, [The evaluation of police work by citizens]research article[2008][S4][S007][15]; ; Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (2) : mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas, 2008., p. 244-258 :Visuomenės nuomonės apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvoje policija pasitiki daug mažesnė gyventojų dalis, negu kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, todėl šiame tyrime siekėme išsiaiškinti, gyventojų požiūrį į policijos darbo kokybę, pačių policininkų požiūrį į savo darbą; ir žmonių turėjusių ir neturėjusių tiesioginio kontakto su policijos pareigūnais vertinimo skirtumus, bei nustatyti gyventojų ir policininkų bendradarbiavimo ypatumus. Tyrime dalyvavo 334 asmenys: 178 gyventojai ir 156 policininkai. Tyrimo tikslu buvo sukonstruotos dvi anketos, kurių pagalba siekėme išsiaiškinti įvairius policijos veiklos vertinimo aspektus. Viena 14 klausimų anketa buvo skirta pareigūnams, kita – 16 klausimų anketa buvo skirta gyventojams. Rezultatai parodė, kad daugiau kaip pusė kontaktavusių su policijos pareigūnais (64,9 %) vertina jų bendravimą palankiai (labai gerai ir gerai), tačiau ir blogai bei labai blogai vertinančių su jais bendravusių pareigūnų darbą gyventojų yra nemažai (35,1 %). Apie pusę nukentėjusių nuo nusikaltimo piliečių gerai vertina policijos darbuotojų profesionalumą, bet kita panašaus dydžio piliečių dalis vertina juos gana kritiškai. 59,4 % nukentėjusiųjų mano, jog jiems nepakankamai buvo suteikta informacijos apie tyrimo eigą arba ji buvo nelabai suprantama. Labiausiai gyventojai bendravime su policijos pareigūnais pasigenda paslaugumo, dėmesingumo ir pagarbumo. Tendencija, nors ir labai nežymi, būti mažiau dėmesingiems ir paslaugiems matyti ir pačių policijos pareigūnų atsakymuose. Pagrindine nenoro pranešti apie nusikaltimą priežastimi abi pusės nurodo baimę nukentėti. Piliečiai antra pagal svarbą priežastimi, kodėl visuomenė nebūtų linkusi pranešti apie nusikaltimą, nurodė neigiamą bendravimo su policija patirtį. Tyrimas išaiškino motyvacinius veiksnius darančius įtaką policininkų veiklai.
21 15 Nepilnamečių nusikalstamumo aspektai LietuvojeItem type:Publikacija, [Aspects of juvenile criminality in Lithuania]research article[2008][S4][S007][10]; ; ; ; ; Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (2) : mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas, 2008., p. 177-186Nepilnamečių nusikalstamumas Lietuvoje, nors ir lėtesniais tempais, bet visgi auga. Didelį nerimą kelia vis jaunėjantis nusikaltėlių amžius bei žiaurėjantis jų daromų nusikaltimų pobūdis. Vaikai padaro nusikaltimus dėl pačių įvairiausių priežasčių (objektyvių ir subjektyvių). Teisininkų ir sociologų nuomone, mūsų visuomenėje yra pakankamai daug veiksnių, galinčių įtakoti nepilnamečių nusikalstamą elgesį. Tai vaikų ir paauglių neužimtumas ir kontrolės nebuvimas iš šeimos ar ugdymo įstaigos pozicijų, vaiko teisių pažeidimai, ryški šeimų turtinė ir socialinė diferenciacija, žiniasklaidos formuojama pasaulėžiūra, neformalių grupių įtaką, smurtas šeimoje, skurdas, vyraujanti nebaudžiamumo iliuzija, alkoholizmas ir pan. Kaip žinia, šeimų nedarnumas bei nestabilumas arba visiškas nesirūpinimas savo vaikų auklėjimu – tai pagrindinės priežastys, skatinančios nepilnamečių nusikalstamumą. Įtakos turi ir aplinka, kurioje vaikas auga, ir tai, su kuo bendrauja, kaip praleidžia laisvalaikį. Straipsnio tikslas - apžvelgti nepilnamečių nusikalstamumą, jo priežastis šalyje bei pradėtą taikyti prevencinę sistemą.
58 19