Drakšas, Romualdas
Konfidencialumo principas advokato veikloje ir jo ribų neapibrėžtumasItem type:Publication, [The principle of confidentiality in attorneys’ practice and its limits]research article[2022][S5][S001][27]Administracinės teisės novelos. Liber Amicorum Algimantui Urmonui : [straipsnių rinkinys]. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022. ISBN 9786094880292., p. 301-327. Šiame straipsnyje autorius nagrinėja konfidencialumo principo advokato veikloje probleminius aspektus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos teisės literatūroje šiai problematikai nėra skiriama daugiau dėmesio. Tik kai kurie diskutuotini konfidencialumo principo advokato veikloje aspektai buvo nagrinėti R. Drakšo monografijoje „Advokatas: veiklos pagrindai ir problemos“ bei autorių kolektyvo mokslo studijoje „Advokatūros teisė“. Pabrėžtina, kad advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi aukštesni, griežtesni elgesio standartai, todėl manytina, kad kylančios teorinės ir praktinės advokatų veiklos problemos turėtų būti vienaip ar kitaip aptartos ir išspręstos. Todėl šio straipsnio tikslas – pradėti mokslines diskusijas vertinant advokato konfidencialumo principo reikalavimus, jų prieštaringumo klausimus. Tik pasidalijus nuomonėmis galima tinkamiausiai išspręsti praktikoje kylančias problemas. Galiausiai, po išsamios analizės, pateikiamos kelios išvados ir tolimesni konfidencialumo principo vertinimo pasiūlymai. Manytina, kad jau pats kreipimosi į advokatą faktas ir kliento suteikta informacija bei pateikti preliminarūs duomenys turėtų sudaryti advokato profesinę paslaptį. Paslaptimi advokatų veiklos praktikoje yra laikoma viskas, ką advokatas tiesiogiai ar netiesiogiai sužinojo iš kliento nuo to momento, kai jis kreipėsi į konkretų advokatą dėl teisinės pagalbos. Ir nesvarbu, kad advokatas nepriėmė pavedimo, nes negali dėl laiko stokos arba dėl profesinės nekompetencijos laiku ir tinkamai atlikti pareigų: pamatinė kliento teisė į konfidencialumą negali būti paneigta. Straipsnyje išdėstomi argumentai ir pateikiamas jais grindžiamas siūlymas papildyti Advokatų etikos kodekso 8 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių sąrašą 4 punktu, jame nurodant, kad advokatas turi teisę be kliento sutikimo atskleisti advokato profesinę paslaptį sudarančią informaciją, jeigu tai neišvengiamai būtina siekiant užkirsti kelią labai sunkaus nusikaltimo padarymui. Galiausiai pateikiamas siūlymas advokato profesinės paslapties konfidencialumo galiojimui nustatyti tam tikrus terminus. Suprantama, kad kliento vardas, pavardė, jo gimimo metai, duomenys apie profesiją ir darbovietę galėtų būti saugomi trumpiau nei duomenys apie drausmines nuobaudas, administracinius teisės pažeidimus, teistumą ir baudžiamuosius nusižengimus ar nusikaltimus bei sveikatos būklę. Ilgiausiai neturėtų būti viešinama informacija, susijusi su asmens teisių, garbės ir orumo apsauga, privataus gyvenimo neliečiamumu, asmens kodas ir pan.
122 114 - book[2022][K5][S001][464]
; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022331 138 Teisingumo principas kaip bausmės vykdymo atidėjimo prielaidaItem type:Publication, [Principle of justice as a presumption of suspension of criminal punishment]research article[2020][S4][S001][22]Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020, t. 27, Nr. 2., p. 454-475Šiame straipsnyje siūloma naujai pažvelgti į tuos atskirus teisingumo principo įgyvendinimo realizuojant baudžiamąją atsakomybę aspektus, kurie susiję su bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis), švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimu ir galimybėmis atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnis). Autorius, teigdamas, kad baudžiamoji teisė yra evoliucionuojanti teisės šaka, kuri turi prisiderinti prie visuomenės raidos, iškelia du naujus diskusinius klausimus: 1. Ar bausmės vykdymo atidėjimas, numatytas BK 75 straipsnyje, gali būti laikomas bausmės švelninimu?; 2. Ar teismas, pasiremdamas teisingumo principu, gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą net tais atvejais, kai nuteistasis neatitinka BK 75 straipsnyje nurodytų sąlygų? Pateikdamas argumentų bei esamos mokslinės doktrinos ir teismų praktikos analizę, autorius daro išvadas, kurios gali paskatinti rimtą mokslinę diskusiją, galinčią turėti įtakos dabar egzistuojančiam požiūriui apie švelnesnės, nei straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės skyrimą bei jos santykį su bausmės vykdymo atidėjimu.
51 15