Žemaitaitienė, Gintarė
Neapykantos kalba, kurią patiria grįžę emigrantai, Lietuvos darbo rinkojeItem type:ETD, [Hate Speech Experienced by Reemigrants in Lithuanian Labor Market]master thesis[2024][S008]Luomonienė, DovilėMagistro baigiamajame darbe buvo analizuojamas neapykantos kalbos konceptas, tyrinėta su kokiomis baimėmis susiduria į Lietuvą planuojantys grįžti emigrantai ir su kokiais realiais iššūkiais susiduria jau grįžę. Pagrindinis nagrinėjamas aspektas buvo darbdavių komunikacija su grįžusiais emigrantais įsidarbinimo kontekste. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad darbdaviai skleidžia neapykantos kalbą komunikuodami su reemigrantais ir dėl šios priežasties pastarieji traktuojami kaip subjektai prieš kuriuos yra naudojama neapykantos kalba, dėl jų turimos emigracijos patirties. Baigiamojo darbo tikslas - ištirti neapykantos kalbą, kurią patiria grįžę emigrantai, Lietuvos darbo rinkoje. Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai - dokumentų analizės metodu atlikti akademinės literatūros analizę tam, kad būtų galima apibrėžti komunikacijos ir neapykantos kalbos sąvokas bei neapykantos kalbos poveiki ir žalą visuomenei; dokumentų analizės metodu, remiantis antriniais šaltiniais, išsiaiškinti pagrindinius sunkumus, su kuriais susiduria grįžę emigrantai, resocializacijos proceso Lietuvoje metu; taikant kokybinį tyrimo metodą – iš dalies struktūruotą interviu raštu bei atlikus jo tematinę analizę, identifikuoti dėl kokių priežasčių reemigrantai patiria neapykantos kalbą Lietuvos darbo rinkoje ir kokia yra jų emocinė būsena. Tyrimo objektas - neapykantos kalba. Duomenų rinkimas buvo įgyvendintas dviem kokybiniais duomenų rinkimo metodais: iš dalies struktūruotas interviu raštu bei nacionalinio transliuotojo laidos „(Ne)emigrantai“, rubrikos „Sveiki sugrįžę“, epizodų analizė. Kokybinio tyrimo duomenų analizei naudota kokybinė tematinė duomenų analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad neapykantos kalbą grįžę emigrantai iš darbdavių patiria dažniausiai dėl dviejų priežasčių: nevertinama jų darbo patirtis emigracijoje bei manoma, jog jie nori didesnių atlyginimų negu Lietuvos rinka gali pasiūlyti. Ši patirtis atsiliepė ir jų emocinei būsenai, kuri prieš grįžtant į Lietuvą buvo pakili, o sugrįžus suprastėjo dėl patirtos neapykantos kalbos. Optimistinis aspektas yra tas, kad grįžę emigrantai geba identifikuoti neapykantos kalbą ir emociškai greitai atsitiesti, o saugodami save renkasi atsiriboti nuo tokių darbdavių. Darbo struktūra: įvadas, dvi teorinės dalys ir viena tiriamoji empirinė darbo dalis. Visos trys dalys siekia įgyvendinti iškeltą darbo tikslą, remiantis išsikeltais uždaviniais. Darbo apimtis: 65 puslapiai (be priedų); pateikiamos 5 lentelės, 8 paveikslai, 17 priedų; darbe panaudoti 54 šaltiniai.
30 9 Katalikų bažnyčios socialinių medijų naudojimo ypatumaiItem type:ETD, [Peculiarities of Catholic Church Social Media Usage]master thesis[2019][S008]Kirkilienė, SimonaPo popiežiaus Pranciškaus apsilankymo Lietuvoje 2018 m. rugsėjį Katalikų bažnyčia gavo raginimą stiprinti visų krikščionių bendrystę, nukreipti žvilgsnį į jaunas šeimas, keisti komunikaciją su naująją karta. Taip pat Lietuvos žmonės buvo paraginti atsisukti į savo šaknis, paveldą. Šis darbas naudingas tiek asmeniškai mokslines kompetencijas ugdanties mokslininkams, tiek Mykolo Romerio universiteto bendruomenei gausinančiai mokslines žinias religijos komunikacijos mokslo tyrimų srityje. Tiek gali būtų plačiai pritaikomas Katalikų Bažnyčios komunikacijos tobulinimui. Pastaroji labiau kritikuojama arba analizuojama tik vienu lygiu – Vatikano komunikacijos, katalikų centrinės administracijos, parapijiniu ar nuomonės lyderių. Šiame tyrime pasirinktas kitas pjūvis ir tikslas šįkart ne peikti ir kritikuoti, o rasti ir akcentuoti Lietuvoje gerąsias praktikas, pavyzdžius, kuriais galima būtų sekti, tobulinti, o į analizuojamą sistemą žvelgiama holistiškai. Darbo tikslas – pateikti atliktos socialinių medijų koncepcijos, klasifikacijos mokslinės literatūros analizės rezultatus bei pateikti įžvalgas, kaip socialinių medijų naudojimas galėtų būti plečiamas ir yra plečiamas Katalikų bažnyčios bendruomenėse bei nuomonių lyderių (Angl. „Infuencer“) paskyrose. Darbe aptariama gaunama nauda ir galimos rizikos. Darbo struktūra atitinka išsikeltą tikslą – pateikiama mokslinės literatūros analizė, atliekamas lyginimas, informacijos sisteminimas. Atliktas tyrimas leido nustatyti socialinių medijų, t.y. Facebook galimybes Katalikų bažnyčios veikloje identifikuojant teigiamas naudas. Soacialinės medijos, šiuo atveju Facebook suteikia galimybę Katalikų bažnyčiai sparčiau bendrauti, lengvina tikėjimo pasiekiamumą, suteikia dalyvauti maldoje esant nuotoliniu būdu, suteikia galimybę greitai reaguoti į bendruomenės ar nuomonės lyderio atsiliepimus ir naujas įdėjas.
12 12 Nuomonės lyderių komunikacija socialiniame tinkle „Facebook“: Y kartos požiūrio analizėItem type:ETD, [Communication of Influencers in the Social Network Facebook: Generation Y Approach Analysis]master thesis[2018][S003]Rakauskaitė, GabijaŠiuo tyrimu norima ištirti Lietuvos Y kartos požiūrį į nuomonių lyderius Lietuvoje ir konkrečių lyderių komunikaciją socialiniuose tinkluose. Tiriamajame darbe pristatomas, dar niekur iš esmės netirtas Y kartos Lietuvoje požiūris į nuomonės lyderius (ang. influencer). Tad šiame darbe atliekamas Lietuvos nuomonės lyderių (ang. influencer) komunikacijos Y kartai tyrimas gali būti naudingas vykdant tikslingą viešųjų ryšių veiklą Lietuvoje veikiančiam verslui, viešajam sektoriui ir nevyriausybinėms organizacijoms.
18 66