Miliauskaitė, Kristina
Valstybės ir teisės problemos lietuvių išeivijos publikacijose (1944-1990) : monografijaItem type:Publikacija, book[2011][K1a][S001][170]; ; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2011Monografijoje, parengtoje vykdant nacionalinės mokslo programos „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ mokslinių tyrimų projektą „Valstybės ir teisės problemos lietuvių išeivijos darbuose“, siekiama inventorizuoti lietuvių išeivijos plunksnai priklausančią mokslinę ir publicistinę produkciją valstybės ir teisės klausimais, per visą Lietuvos sovietinės okupacijos laikotarpį gausiai skelbtą laisvajame pasaulyje. Apžvelgus emigracijoje dirbusių lietuvių teisininkų veiklos sąlygas, jų pastangas ir toliau bent dvasia išlikti teisininkais bei tų pastangų rezultatus, aptariamos daugybėje jų publikacijų dėstytos mintys, išsakytos istorinės Lietuvos valstybės ir teisės problematika, moderniais pagrindais 1918 m. atkurtos šios valstybės ir teisės vertinimai, jų likimai sovietinės okupacijos laikotarpiu. Pabrėžiamos ateities įžvalgos, modeliuojančios būsimą Lietuvos valstybę ir teisę, niekada nepaliaujant tikėti pakartotinu jų atgimimu.
33 43 Pilietinė visuomenė kaip teisinės valstybės egzistavimo garantas: Liietuvos patirtis 1918–1940 metaisItem type:Publikacija, [Civil society as the guarantee of existence of the legal state : experience of Llithuania in 1918-1940]research article[2009][S4][S001][16]; Jurisprudencija: mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio Universitetas, 2009, Nr. 1(115)., p. 183-198Straipsnyje remiantis Nepriklausomos Lietuvos 1918–1940 m. doktrina, tuo laikotarpiu kurtais teisinės valstybės ir įsivaizduojamos pilietinės visuomenės modeliais nagrinėjamas pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės ryšys ir tarpusavio sąveika. Pirmoje straipsnio dalyje aptariama teisinės valstybės samprata daugiausia dėmesio skiriant Mykolo Romerio tyrinėjimams. Antroje dalyje remiantis M. Romerio ir Antano Maceinos darbais nagrinėjamas tuo metu kurtos pilietinės visuomenės modelis. Konstatuojama, kad 1918–1940 m. Lietuvos socialinėje doktrinoje iš esmės buvo nustatyta teisinės valstybės ir pilietinės visuomenės tarpusavio sąveika, tačiau trečiame XX a. dešimtmetyje įvykę politiniai pokyčiai šalyje turėjoneigiamų pasekmių pilietinės visuomenės formavimuisi, o kartu tapo kliūtimi įgyvendinti teisinės valstybės idėją.
29 20 - book[2007][K2c][S001][76]
; ; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2007Mokomasis leidinys skiriamas teisės teoriją studijuojantiems aukštųjų mokyklų studentams. Šis leidinys dieninių, vakarinių ir neakivaizdinių studijų studentams padės savarankiškai pasirengti teisės teorijos seminarams, koliokviumams ir dalyko bei valstybiniam egzaminams. Leidinyje pateikiamų kontrolinių klausimų paskirtis – padėti suvokti konceptualius teisės teorijos pagrindus, o užduotys parengtos taip, kad padėtų taikyti teisės teorijos žinias nagrinėjant teisės aktus, paskatintų domėtis kebliais arba diskutuotinais teisės teorijos klausimais, lavintų gebėjimą teisiškai mąstyti, logiškai ir sistemingai argumentuoti.
449 465 Metateisinis diskursasItem type:Publikacija, [Metalegal discourse: nature and origin of the European Union law as an argument pros and cons integration]research article[2006][S4][S001][6]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2006, Nr. 8(86)., p. 78-83Straipsnyje nagrinėjami Europos Sąjungos integraciniai procesai civilizacijų ir teisės tradicijų įvairovės aspektu. Tautų, kultūrų tradicijų įvairovė didelėje teritorijoje lemia egzistuojančius metateisinius skirtumus, kurie dažniausiai įvardijami kaip teisės prigimties ar, plačiau, civilizacijų skirtumai. Europos Sąjunga atstovauja Vakarų civilizacijai, kurios raida ir prigimtis nulemta krikščioniškosios kultūros. Nors Vakarų teisės tradicijoje pabrežiamas sekuliarumas, vis dėlto tradicijos remiasi ir atspindi krikščioniškas vertybes. Dėl šios priežasties kyla nesutarimų dėl tolesnės Europos Sąjungos plėtros. Dalis politikų ir doktrinos atstovų mano, kad tolesnė integracija įmanoma tik tarp valstybių, turinčių kultūrinių, vertybinių ir tradicijos tapatumų, taigi plėtojama krikščioniškosios plėtros vizija. Šios vizijos oponentai mano, kad būtina vykdyti didesnę plėtrą: esami civilizaciniai, kultūrų skirtumai neturi būti kliūtis integraciniams procesams, jei tik valstybės yra pasiryžusios laikytis Europos Sąjungos deklaruojamų vertybių sistemos ir aiškių demokratinių principų. Straipsnyje panaudoti sisteminis, analitinis ir loginis metodai.
15 22 Mykolo Romerio teisinės valstybės modelis Vakarų Europos teisinės valstybės koncepcijos konteksteItem type:Publikacija, [A model of the state under the rule of law by Mykolas Romeris in the context of the concept of the state under the rule of law in Western Europe]research article[2005][S5][S001][6]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005, t. 64(56)., p. 36-41In the report an analysis is given of prof. Mykolas Romeris' scientific heritage, dedicated to the theoretical and practical issues relating to the state under the rule of law, in the context of the concept of the state under the rule of law in Western Europe...
19 12 Žmogaus teisių dichotomijaItem type:Publikacija, [Human rights dichotomy: universality or particularism?]research article[2004][S5][S001][12]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : LTU Leidybos centras, 2004, t. 54(64)., p. 82-93On the basis of comparative, philosophical and criticism methods, human rights dichotomy is analysed in the paper as a distinctive feature of human rights in the 21st century, underlying the conflict between the conceptions of Western and Eastern human rights...
28 12 Kultūrinis reliatyvizmas ir žmogaus teisėsItem type:Publikacija, [Cultural relativism and human rights]research article[2003][S5][S001][6]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2003, t. 46(38)., p. 5-10The article provides an analysis of the human rights discourse between universalism and cultural relativism caused by globalisation...
25 8