Birmontienė, Toma

Lietuva kalba apie Konstitucinio Teismo išaiškinimą leisti žmonėms pasitraukti iš pensijų fondo dėl svarbių priežasčių. Kokios jos – neįgalumas, liga, o gal skyrybos? Ar pensijų sistema atlaikys pokyčius? Diskutuoja MRU profesorė Toma Birmontienė, finansų ekspertė Jekaterina Govina, Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė ir Seimo Socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas.

Konstitucijos kaip aukščiausiosios teisės samprata lemia jos esminę įtaką visai teisės sistemai, atskirų teisės sričių konstitucionalizavimą kaip procesą, kurio metu Konstitucijos nuostatos ir principai formuoja teisės sričių esmines doktrinines nuostatas. Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai, aiškindamas Konstitucijos nuostatas ir formuodamas oficialiąją konstitucinę doktriną, kuria ir jurisprudencinės Konstitucijos sampratą. Vertinant Konstitucijos reikšmingumą ordinarinės teisės sritims, itin svarbi konstitucinės jurisprudencijos analizė, nes oficialioji konstitucinė doktrina, kurioje inter alia atskleidžiamas įvairių konstitucinių nuostatų turinys, jų tarpusavio sąsajos, konstitucinių vertybių sąranga, yra svarbus teisės šaltinis ne tik konstitucinės, bet ir ordinarinės teisės sritims, inter alia baudžiamajai teisei, kaip formuojanti ir keičianti šios teisės institutų turinį ir sampratą.

Situacija, kai Konstitucinis Teismas 2024 m. balandžio 25 d. padarė išvadą, kad Seimo narys Remigijus Žemaitaitis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką, o šis atsisakė Seimo nario mandato ir sulaukė sėkmės 2024 m. Seimo rinkimuose, kelia daug diskusijų, ar tinkamas yra Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas modelis, pagal kurį tokia Konstitucinio Teismo išvada nėra galutinis apkaltos proceso sprendimas konstitucinės sankcijos taikymo aspektu. Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas apkaltos modelis jungia politinės (Seimo) ir teisminės (Konstitucinio Teismo) valdžios įgaliojimus. Konstitucinio Teismo aktuose konstitucinė apkaltos doktrina buvo formuojama atskleidžiant politikų – Prezidento, Seimo narių – konstitucinės atsakomybės klausimus. Apkaltos institutas Lietuvoje, kurio taikymo pradžia yra susieta su prezidento apkalta, tapo plačiai taikomas. Viename paskutiniųjų Konstitucinio Teismo aktų, skirtų apkaltos klausimams, 2024 m. balandžio 25 d. išvadoje, Konstitucinis Teismas plėtojo konstitucinę doktriną, akcentuodamas Seimo nariui iš Konstitucijos kylančią pareigą nepažeisti Konstitucijos nuostatų naudojantis informacijos laisve, taip pat pabrėžė esminius kriterijus, skirtus apkaltos procesui atriboti nuo Seime vykstančios apkaltos aspektu preliminarios parlamentinės procedūros. Apkalta, kaip vienas iš moderniųjų konstitucinės atsakomybės institutų, yra grindžiama istorinėmis tradicijomis. Per ilgą istorinį apkaltos, kaip konstitucinės atsakomybės instituto, raidos laikotarpį susiformavo skirtingų praktikų, o dėl apkaltos pagrindų ir proceso įvairovės sudėtinga formuoti bendrą šio instituto sampratą. Straipsnyje analizuojamas Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas apkaltos modelis, jo keitimo galimybės kitų valstybių apkaltos praktikos kontekste, pabrėžiama, kad jis iš esmės tapo Seimo narių konstitucinės atsakomybės institutu ir tuo yra tam tikra prasme išskirtinis.