Birmontienė, Toma

This research examines the role of dissenting opinions in the final acts of constitutional courts, focusing on their legal nature, functions and impact on judicial decision-making. The study combines doctrinal and comparative analysis of the practices of the Constitutional Court of Ukraine, the Federal Constitutional Court of Germany and the Supreme Court of the United States, as well as relevant international standards. Particular attention is paid to the discrepancy between the normative regulation of dissenting opinions in Ukraine and their actual application in judicial practice. The results of the research demonstrate that dissenting opinions serve as an important instrument for enhancing transparency, accountability and the quality of judicial reasoning, while also raising concerns regarding legal certainty and institutional authority. Based on the findings, the study systematizes the theoretical and practical aspects of dissenting opinions, evaluates their impact on the legitimacy and authority of constitutional courts, identifies gaps in Ukrainian legislation, and proposes targeted legislative improvements.

The master's thesis examines the legal nature of the individual constitutional complaint, its role as a mechanism of constitutional control, as well as the effectiveness of its adjudication. The work covers both theoretical and practical aspects: starting from the historical aspects of individual constitutional complaint among multiple jurisdictions to the assessment of actual necessity of this instrument and its influence in modern time, based on examples of Ukraine, the Republic of Lithuania and the Federal Republic of Germany. Main attention is paid to applicability of this mechanism in modern legal systems of constitutional control, in conjunction with multinational and supranational institutions. The work contains the author's recommendations for improving the legislative regulation and mechanisms for the protection of constitutional rights using the mechanism of constitutional control.

The master's thesis is devoted to a comprehensive study of the institute of constitutional and legal responsibility in the form of impeachment in the system of checks and balances. The work analyzes the theoretical foundations of impeachment, its historical evolution and modern legal regulation in different countries. Special attention is paid to a comparative analysis of impeachment in the USA, South Korea, Brazil, Ukraine and Lithuania, which allows assessing the effectiveness of this mechanism in different political and legal systems. The role of impeachment as a means of ensuring the responsibility of senior officials before society is studied, its legal and political aspects are analyzed, as well as the threats associated with its politicization. Attention is paid to the influence of disinformation campaigns on the impeachment procedure and the role of social networks in shaping public opinion regarding this process. The problems of determining the grounds for impeachment and their practical implementation both in Ukraine and in other states are analyzed. The paper makes recommendations for improving Ukrainian legislation and the practice of applying impeachment, aimed at increasing its effectiveness and preventing its use as a tool of political pressure.

Ši teisės krypties daktaro disertacija analizuoja probleminius klausimus, susijusius su Lietuvoje mažai nagrinėta surogatinės motinystės tema. Šiuo tyrimu siekiama atskleisti surogacijos sampratą ir identifikuoti pagrindines surogatinės motinystės teisinio reguliavimo problemas. Disertacijoje atlikta surogacijos sąvokos turinio, pagrindinių formų, istorinės raidos bei etinio vertinimo (feminizmo ir bioetiniu aspektais) analizė leidžia išryškinti esminius surogacijos reiškinio bruožus. Taip pat tyrime identifikuojamos pagrindinės surogatinės motinystės teisinio reguliavimo problemos tarptautinėje teisėje, surogacijos vieta Europos Sąjungos teisės šaltiniuose, įvairių pasaulio ir Europos valstybių nacionalinėje teisėje, vertinamos pagrindinės surogacijos teisinio reguliavimo iniciatyvos Lietuvoje. Disertacijoje bandoma įrodyti, kad surogacija, ypač atlygintina (komercinė), yra glaudžiai susijusi su moters ir vaiko teisių bei teisėtų interesų pažeidimų rizika, tačiau net ir neatlygintinos (altruistinės) surogacijos dominuojantis teisinis reguliavimas ne visada iki galo užtikrina nekomercinį šios praktikos pobūdį, moters ir vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą. Taip pat darbe svarstoma, kad kol tarptautiniu mastu vyksta diskusijos dėl optimalaus surogacijos teisinio reguliavimo, siekiant efektyvesnės surogacijos būdu gimusių vaikų teisių apsaugos, tėvystės, kilusios iš tarptautinės surogacijos, pripažinimas turėtų remtis tarptautinėmis sutartimis.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota konstitucinė jurisprudencija valstybės tarnybos tema ir atskleista, kaip Konstitucinio Teismo suformuotos nuostatos (ne)atsiskleidžia ordinarinėje teisėje. Darbe nagrinėjama valstybės tarnybos samprata teisės mokslo ir konstitucinėje doktrinoje, valstybės tarnybos pagrindai Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Įvertinta, kaip Konstitucinio Teismo suformuluotos nuostatos realizuojamos ordinarinėje teisėje.

This master's thesis is a comprehensive analysis of the principle of legal certainty and its application in the practice of the Constitutional Court of Ukraine. The purpose of the research is to study the historical development of this principle from antiquity to the present, to analyse its key elements, to study the domestic and European judicial practice in the application of this principle. As a result of the detailed study of the issue, the author has identified the main disadvantages in the judicial practice in Ukraine related to the uncertain application of this principle and has made recommendations for the elimination of theoretical and practical obstacles in the process of proper application of this principle by the Constitutional Court of Ukraine. This research will help to improve judicial practice and provide greater legal certainty for citizens, which is essential for building a strong and stable democracy based on the rule of law. This thesis is a valuable contribution to the field of legal regulation of public administration and human rights with a focus on the Constitutional Court of Ukraine.

Disertacijoje iškeliami tokio pobūdžio klausimai: Kas yra lytinis identitetas ir ar svarbus lytinio identiteto laisvės pripažinimas visuomenėje, o kartu ir teisėje? Kiek tai lemia asmens, pakeitusio lytį, teisių įgyvendinimo problemų sprendimą? Kodėl transseksualumas, kaip asmens lytinio identiteto dalis, medicinoje pripažįstamas kaip lyties tapatumo sutrikimas? Ar nėra pažeidžiamas transseksualių asmenų orumas, vertinant juos kaip psichinį sutrikimą turinčius asmenis? Todėl šiame darbe apibrėžiama lytinio identiteto samprata, atskleidžiamas teisės keisti lytį turinys, atliekama naujos tapatybės pripažinimo bei transseksualų teisių įgyvendinimo teisinio reguliavimo teorinių ir praktinių problemų analizė. Tyrimu siekta įrodyti, kad lytinis identitetas yra asmens orumo ir privataus gyvenimo dalis. Teismų praktikos analizė parodė, kad transseksualių asmenų teisės į lytinį identitetą realizavimo teisinio reguliavimo trūkumas Lietuvoje suponuoja teismų formuluojamos praktikos nenuoseklumą, o lyties keitimas asmens dokumentuose turi būti siejamas ne tik su fizine intervencija į žmogaus kūną, bet ir psichologiniu savęs tapatinimu su socialine lytimi.

Šiame magistro baigiamajame darbe, remiantis teisės aktais, moksline doktrina, teismų praktika bei Seimo kontrolierių pažymomis pateikiama kompleksinė teisės į informaciją, viešojo administravimo srityje, analizė bei išskiriami probleminiai informacijos gavimo ir teikimo įgyvendinimo aspektai. Tyrimas atkleidė, kad visuotinai pripažįstamos asmens teisės į informaciją praktinis įgyvendinimas Lietuvoje neužtikrina maksimalaus atkleidimo principo, viešojo administravimo srityje, įgyvendinimo. Lietuvos teisėje, lyginant su ES reglamentavimu, teisė į informaciją prieinama siauresniam ratui subjektų, atsisakant teikti informaciją be pagrindo remiamasi komercinės paslapties institutu. Taip pat ši teisė, dėl praktikoje kylančių problemų, neįgyvendinama pakankamai veiksmingai. Viešojo administravimo subjektų interneto svetainėse skelbiama ne pilna informacija, ji laiku neatnaujinama, nesilaikoma informacijos teikimo bei atsisakymo ją teikti terminų, pateikiamų apsakymų turinys neatitinka keliamų reikalavimų. Teikiamas pasiūlymas - Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 str. 1 d. papildyti nauju maksimalaus atkleidimo principu.

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamas LR Konstitucijos 53 straipsnio turinys. LR KT jurisprudencija, suformavo konstitucinę doktriną aiškinant teisę į sveikatos priežiūrą, kaip konstitucinę žmogaus teisę. Analizuota teisės į sveikatos priežiūrą teisinė kilmė, atskleidžiant šios teisės integralumą bei nedalomumą. LR KT priėmus 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą buvo pateiktas išaiškinimas dėl valstybės pareigos rūpintis žmonių sveikata, asmens pareiga rūpintis savo sveikata, didelis dėmesys skirtas sąvokoms „nemokama medicininė pagalba“ ir „gyvybiškai būtina medicininė pagalba“. Analizuoti tokios pagalbos teikimo aspektai užsieniečiams, asmenims be pilietybės. Nagrinėtas klausimas dėl žalos atlyginimo pacientams, kai tokia žala yra patiriama teikiant medicinos paslaugas. Konstitucinių doktrinų palyginimui buvo pasirinktos trys užsienio šalys: Šveicarija, Suomija ir Lenkija. Vertintos šių šalių teisės į sveikatos priežiūrą konstitucinės doktrinos bei sveikatos sistemų panašumai, lyginant su Lietuvoje veikiančia sveikatos sistema ir vyraujančia konstitucine doktrina

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas vaistinių preparatų ikiklinikinių tyrimų teisinis reglamentavimas. Pirmajame skyriuje analizuojama vaistinių preparatų reguliavimo raida, ikiklinikinių tyrimų samprata bei tarptautinių organizacijų įtaka nustatant vaistinių preparatų teisinį reguliavimą Lietuvoje. Antrame skyriuje aptariamos Geros laboratorinės praktikos taisyklės, vaistinių preparatų ikiklinikinių tyrimų metodams ir dokumentacijai taikomi reikalavimai. Trečiame skyriuje analizuojamas vaistinių preparatų ikiklinikinių tyrimų su gyvūnais teisinis reglamentavimas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu bei išskiriami probleminiai aspektai.