Birmontienė, Toma

Pagrindinis projekto tikslas yra sukurti novatorišką, moksliškai pagrįstą, skaidrų, nešališką ir lankstų daugialypį teisėjų kompetencijų ir savybių vertinimo modelį su atitinkama metodika ir vertinimo priemonėmis (pateikiant konkrečius pavyzdžius ir paruoštus naudoti šablonus (pvz., internetinės teisėjų e. savianalizės priemonės). Šiuo modeliu siekiama pasiūlyti būdų ir priemonių, kaip patobulinti tris procedūras: 1) teisėjų atranka; (iš kandidatų į teisėjo postą), 2) teisėjų individualus veiklos vertinimas ir 3) teisėjų paaukštinimas (į aukštesnius teismus ar vadovaujančias pareigas) (2 ir 3 punktai taip pat apima teismų vadovų specialiąsias kompetencijas ir atitinkamą vertinimo metodiką). Visuomenės informavimo veikla padidins teismų sistemos skaidrumą.

Projektu siekiama atlikti užkrečiamųjų ligų ekstremalių situacijų valdymo teisinio reguliavimo, viešosios politikos veiksmingumo ir finansavimo šioje srityje ex post vertinimą, identifikuoti spragas ir trūkumus, bei pasiūlyti tokį teisinio reguliavimo, vadybos ir finansavimo modelį, kuris leistų ekstremalias situacijas efektyviau valdyti, užtikrintų žmogaus teisių apsaugą, demokratinių institutų funkcionavimą ir darną su Konstitucijos, tarptautinės teisės reikalavimais bei geriausia viešo valdymo praktika. Projekte numatomas tyrimas apims: a) teisinio reguliavimo ir jo pagrindu priimtų valstybės institucijų sprendimų vertinimą (teisinis komponentas); b) COVID-19 pandemijos metu valstybės institucijų ir savivaldybių politikos reaguojant į pandemijos sukeltą krizę, ir priimtų sprendimų atitikties gerajai viešojo valdymo praktikai bei sprendimų sukeltų pasekmių visuomenės sveikatai, jos socialinei būklei ir ekonomikai vertinimą (viešosios politikos elementas); c) ekstremalių situacijų finansavimo ir išlaidų kompensavimo, formavimo ir valdymo tvarkos bei įvestų finansinių valdymo priemonių sukeltų ekonominių pasekmių vertinimą (ekonominis aspektas). Tyrimo metu bus vykdomos atviros diskusijos visuomenėje aktualiais teisiniais, viešosios politikos ir ekonominiais klausimais, susijusiais su pandemijos pasekmėmis ir priimtais valdžios institucijų sprendimais. Atlikus tyrimą bus parengtos rekomendacijos ir gairės, kaip reikėtų tobulinti: a) teisinį reguliavimą, kad jis leistų efektyviau valdyti ekstremalias situacijas, susiklosčiusias dėl pandemijų ir kitų aplinkybių; b) viešosios politikos/vadybos ir c) finansavimo modelį. Prognozuojama, kad panašios ekstremalios situacijos galimai kartosis, todėl atliktas tyrimas padėtų pasirengti tam, kad teisinis reguliavimas ir įgyvendinimo praktika atitiktų konstitucinius ir tarptautinius žmogaus teisių standartus bei gerąją viešojo valdymo patirti, sumažinti teisinių ginčų riziką dėl fiziniams ir juridiniams asmenims valstybės institucijų sprendimais sukeltos žalos atlyginimo.

Europoje konstitucinių teismų krizės nebėra retas reiškinys, tačiau kompleksinės jų priežasčių ir sprendimo būdų analizės pasigendama. O neužtikrinus efektyvios konstitucinės kontrolės, demokratinei valstybei kyla grėsmė. Tad svarbu išsiaiškinti, kas lemia kylančias konstitucinių teismų krizes ir kas galėtų padėti užkirsti kelią jų atsiradimui. Tyrimas grindžiamas prielaida, kad vienas iš esminių elementų veiksmingam Konstitucinio Teismo funkcionavimui yra sklandus jo sudėties formavimas (atnaujinimas). Tyrimo tikslas – išanalizuoti konstitucinių teismų krizės priežastimi galinčius tapti konstitucinių teismų teisėjų skyrimo mechanizmus bei remiantis kitų ES valstybių nacionaline konstitucine patirtimi rasti galimus tokių krizių sprendimus. Atliekant tyrimą bus analizuojama Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo procedūra kitų ES valstybių (ypač tų, kurios buvo susidūrusios su panašiomis konstitucinėmis krizėmis, kaip antai Lenkija, Čekija, Slovakija ir kt.) nacionalinio konstitucinio ir ordinarinio teisinio reguliavimo kontekste, identifikuojami trūkumai, tiriamos galimybes sumažinti teisėjų skyrime dalyvaujančių valstybės institucijų įtaką Konstitucinio Teismo veiklai per teisėjų skyrimo procesą. Tyrimu taip pat siekiama išsiaiškinti Konstitucinio Teismo formavime dalyvaujančių valstybės valdžios institucijų atsakomybės nevykdant konstitucinių įgaliojimų ribas. Tyrimo rezultatai: pasiūlyti teisinio reguliavimo pokyčiai, kurie sudarytų prielaidas minimizuoti politinių institucijų įtaką konstitucinių teismų veiklai, inter alia jų sudėties formavimui, ir taip išvengti galimų konstitucinių teismų krizių ateityje. Keliama problema yra aktuali ne vienai ES valstybei, įskaitant ir tas, kurios kol kas nesusidūrė su situacijomis, tad projekto rezultatai bus naudingi komparatyviniams moksliniams tyrimams, be kita ko, dėl konstitucinių teismų veiklos efektyvumo, konstitucinio teisinės valstybės pricipo diktuojamų reikalavimų vykdant konstitucinį teisingumą laikymosi.