Naujo Europos Sąjungos prieglobsčio ir migracijos Pakto dokumentai įsigalios 2026 m., tačiau juose yra sampratų ir koncepcijų, kurias mokslininkai ir NVO jau įvertino kaip prieštaringas žmogaus teisių požiūriu. Siekiant, kad Europos Komisija pateiktų aiškias Pakto įgyvendinimo gaires, o valstybės narės imtųsi tinkamo įgyvendinimo ir pasiektų naujojo pakto tikslus, būtina atskleisti šių savokų turinį ir santykį su žmogaus teisėmis. Projektu siekiama įvertinti naujas teisines koncepcijas, kylančias iš naujausių ES migracijos ir prieglobsčio teisės pokyčių, ir jų poveikį valstybių narių nacionalinei teisei. Tyrimą sudaro du pagrindiniai komponentai: (1) pasirinktų naujų teisinių sąvokų, įskaitant „neįvažiavimo fikcija“, „migrantų instrumentalizavimas“ ir „išorinis prieglobsčio bylų nagrinėjimas“, išaiškinimas, atskleidžiant jų turinį bei tarpusavio sąsajas, vietą tarptautinės teisės sistemoje ir, kiek šios naujos teisės sampratos suderinamos su Europiniais žmogaus teisių standartais; ir (2) kritinis naujausių ES migracijos teisės srities pokyčių vertinimas nacionaliniame kontekste, naudojant Lietuvos pavyzdį, nustatant galimas spragas ir pateikiant įgyvendinimo gaires nacionaliniu lygiu. Siūlomas tyrimas padės užpildyti doktrinos spragą dėl naujų ES migracijos ir prieglobsčio teisės sampratų, visapusiškos nacionalinės migracijos teisės ES teisės kontekste analizės ir įneš akademinį indėlį į pasirengimą įgyvendinti ir tobulinti naujus teisės aktus ES ir valstybėse narėse.
New EU asylum and migration rules will be enforced in 2026, but the new instruments of the Asylum and Migration Pact contain several concepts, already assessed by academics, NGOs and international organisations as controversial in view of human rights law. These concepts need to be explained and unpacked, if the European Commission is to provide clear guidance on implementation and the Member States embark on proper implementation to reach the objectives of the new Pact. The Project aims to evaluate new concepts stemming from recent legislative developments in EU migration and asylum law and its effect on national law of the Member States. The study involves two main components: (1) clarification of selected new concepts, including ‘non-entry fiction’, ‘instrumentalization of migrants’ and ‘external processing of asylum cases’ by revealing its content, mutual correlations, place in international law system, and the extent these new legal concepts could be reconciled with human rights standards; and (2) critical evaluation of recent legislative developments in EU migration law field in the national context using the example of Lithuania by identifying possible gaps and providing guidance for implementation at national level. The proposed study will bridge a gap in doctrine on new