Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)
 
Use this url to cite project: https://hdl.handle.net/007/47119

Visuomenės atsparumo įgalinimas atskleidžiant ekologinio nerimo ir aplinkai palankaus vartojimo ryšio mechanizmą

Title
Visuomenės atsparumo įgalinimas atskleidžiant ekologinio nerimo ir aplinkai palankaus vartojimo ryšio mechanizmą
Project ID
P-VIS-23-8
Project leader
Department
Žmogaus ir visuomenės studijų fakultetas / Faculty of Human and Social Studies
Psichologijos institutas / Institute of Psychology
Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorija / Applied Psychology Research Laboratory
Project Type
Taikomieji moksliniai tyrimai / Applied research (TMT)
Research Area
Socialiniai mokslai / Social sciences (S)
Affiliation(s) Hierarchy
Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorija / Applied Psychology Research Laboratory
Socialinių inovacijų laboratorijų tinklas / Social Innovations Laboratory Network
Žmogaus ir visuomenės studijų fakultetas / Faculty of Human and Social Studies
Mykolo Romerio universitetas / Mykolas Romeris University
Psichologijos institutas / Institute of Psychology
Acronym
ENCORE
OA Mandate
Taip / Yes
OA Policy URL
Start Date
2023-09-01
End Date
2026-06-30
Status
Vykdomas / In progress
Scope
Nacionalinis / National
Contribution
Pareiškėjas / Applicant
MTEP
Taip / Yes

Šio tyrimo tikslas yra įgalinti visuomenės atsparumą atskleidžiant ekologinio nerimo ir aplinkai palankaus vartojimo ryšio mechanizmą. Siekiant šio tikslo planuojama sudaryti dvi imtis:reprezentatyvią Lietuvos gyventojų imtį ir patogiąją jaunų suaugusiųjų (18-29 metų) asmenų imtį. Reprezentatyvios Lietuvos gyventojų imties tyrime sieksime išsiaiškinti ekologinio nerimo paplitimą ir išreikštumą Lietuvoje. Jaunųjų suaugusiųjų asmenų imtyje analizuosime per kokius mechanizmus ekologinis nerimas (de)motyvuoja į ekologinės krizės švelninimą nukreiptus elgesius, tokius kaip aplinkai palankus vartojimas. Analizuosime asmeninių (pvz., vertybės, atsparumas, įveikos strategijos), tarpasmeninių (pvz., socialinės normos, parama) bei ekonominių ir demografinių (pvz., lytis, amžius, finansinė padėtis) veiksnių sąsajas su ekologiniu nerimu ir aplinkai palankiu vartojimu. Šių veiksnių analizė padės atskleisti mechanizmus, kuriais pasireiškia ekologinis nerimas ir kaip jis (de)motyvuoja aplinkai palankų vartojimą. Tyrimas suteiks unikalių, būtent Lietuvos kontekstui aktualių, žinių. Žinios apie ekologinio nerimo ir aplinkai palankaus vartojimo ryšį yra reikalingos, nes vartojimas yra lengviausiai pasiekiama aplinką tausojančio elgesio praktika, kurią galima nesunkiai pakeisti intervencijomis, tačiau šis ryšys nėra sistemiškai tyrinėtas nei Lietuvos nei pasaulio mastu. Šios žinios padės suformuluoti rekomendacijas intervencijoms visuomenės atsparumui didinti, kurios bus skirtos politikos formuotojams, psichikos sveikatos specialistams, visuomenei ir kitoms suinteresuotoms šalims.

The aim of this study is to empower societal resilience by uncovering the mechanism behind the link between ecological anxiety and environmentally friendly consumption. To achieve this goal, two samples are planned: a representative sample of the Lithuanian population and a convenience sample of young adults (18-29 years old). In the representative sample of the Lithuanian population, we aim to investigate the prevalence and expression of environmental anxiety in Lithuania. In a sample of young adults, we will analyse the mechanisms through which ecological anxiety (de)motivates behaviours aimed at mitigating the ecological crisis, such as environmentally friendly consumption. We will analyse the links between personal (e.g. values, resilience, coping strategies), interpersonal (e.g. social norms, support) and economic and demographic (e.g. gender, age, financial status) factors with ecological anxiety and environmentally friendly consumption. The analysis of these factors will help to shed light on the mechanisms by which environmental anxiety manifests itself and how it (de)motivates environmentally friendly consumption. The study will provide unique insights relevant to the Lithuanian context. Knowledge on the relationship between ecological anxiety and environmentally friendly consumption is needed because consumption is the most easily achievable environmentally friendly behavioural practice that can be easily changed by interventions, but this relationship has not been systematically explored either in Lithuania or worldwide. This knowledge will contribute to the formulation of recommendations for interventions to increase societal resilience for policy makers, mental health professionals, the public and other stakeholders.