Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)
Projekto nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/49602

Ekologinis nerimas ir aplinkai palankus vartojimas jaunų suaugusiųjų tarpe: įveikos, suvoktoselgesio kontrolės, žinių ir vilties vaidmuo

Pavadinimas
Ekologinis nerimas ir aplinkai palankus vartojimas jaunų suaugusiųjų tarpe: įveikos, suvoktoselgesio kontrolės, žinių ir vilties vaidmuo
Vidinis ID
S-PD-25-1
Pagrindinis tyrėjas
Padalinys
Psichologijos institutas / Institute of Psychology  
Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorija / Applied Psychology Research Laboratory  
Projekto tipas
Fundamentiniai moksliniai tyrimai / Basic research (FMT)
Mokslo / meno sritis
Humanitariniai mokslai / The humanities (H)
Prieskyros (-ų) hierarchija
Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorija / Applied Psychology Research Laboratory  
Socialinių inovacijų laboratorijų tinklas / Social Innovations Laboratory Network  
Žmogaus ir visuomenės studijų fakultetas / Faculty of Human and Social Studies  
Mykolo Romerio universitetas / Mykolas Romeris University  
Psichologijos institutas / Institute of Psychology  
Atvirosios prieigos (AP) mandatas
Taip / Yes
AP politikos URL
Pradžios data
2025-04-01
Pabaigos data
2027-03-31
Statusas
Vykdomas / In progress
Aprėptis
Nacionalinis / National
Statusas
Pareiškėjas / Applicant
MTEP
Taip / Yes

Reikšminga žmonių dalis visame pasaulyje jaučia nerimą ar susirūpinimą dėl aplinkosaugos krizių. Ekologinio nerimo (t. y., nerimo dėldabartinės ir numatomos žalos ar praradimų aplinkoje) sąvoka gana nauja. Tačiau tyrimai jau atskleidžia, kad ekologinis nerimas gali keltigrėsmę psichikos sveikatai, ypač potencialiai stipriau pažeidžiamų žmonių grupėse. Jauni žmonės išskiriami kaip grupė, kuri susiduria sudidesne neigiamų ekologinio nerimo padarinių rizika. Kita vertus, šis nerimas gali būti adaptyvus ir skatinti aplinką tausojančią elgseną.Projektu siekiama ištirti jaunų suaugusiųjų ekologinio nerimo ir aplinkai palankaus vartojimo ryšį bei įvertinti, kokį vaidmenį, aiškinant šį ryšį,atlieka kiti galimai svarbūs veiksniai (įveika, suvokta kontrolė, žinios, viltis, demografi niai ekonominiai kintamieji). Planuojamas koreliacinio irtęstinio pobūdžio tyrimas padės išanalizuoti tyrimo veiksnių tarpusavio sąsajas ir nustatyti, kaip ekologinis nerimas nuspėja vėlesniusvartojimo elgsenos ypatumus. Dviejų matavimų, kuriuos skirs vieneri metai, tyrime dalyvaus 18–29 m. asmenys. Tyrimo metodai apimsklausimus apie patiriamą ekologinį nerimą, aplinkai palankų vartojimą, žinias, kaip įsitraukti į tokio vartojimo praktikas, suvoktą elgesiokontrolę, įveikos strategijas, viltį ir demografi nius ekonominius veiksnius. Projekto rezultatai bus pristatyti moksliniuose straipsniuose, konferencijų pranešimuose, publikacijoje plačiajai visuomenei, politikos formuotojams ir suinteresuotoms organizacijoms skirtoserekomendacijose bei rezultatų pristatymo renginyje. Tikimasi, kad podoktorantūros stažuotės tyrimas suteiks naujų įžvalgų apie tai, kaipaiškinti ekologinį nerimą ir vartojimą siejantį ryšį, kintant laikui, ir taps pagrindu kurti rekomendacijas, skatinančias adaptyvią jaunų žmoniųreakciją į aplinkosaugos krizes. Tokios žinios vertingos galvojant ir apie individų, ir apie visos planetos gerovę.

A considerable proportion of people worldwide report feeling anxious or worried about environmental crises. The concept of eco-anxiety (i.e. the anxiety about the current and predicted environmental damage or loss) has emerged only recently. However, research already shows that it can pose a risk to mental health, especially among potentially more vulnerable groups of people. Young generations are distinguished as a group that is more prone to experiencing the maladaptive effects of eco-anxiety. On the other hand, such anxiety can bean adaptive response and motivation to engage in pro-environmental behaviours. This project aims to explore the association between eco-anxiety and environmentally friendly consumption in emerging adults and examine what role other potentially significant factors (i.e.coping, perceived control, knowledge, hope, and sociodemographic characteristics) play in explaining this association. A correlational and longitudinal study design will be applied to evaluate the relationships between variables and to investigate how eco-anxiety predicts later consumption patterns. A two-wave study within one year will be conducted in a sample of emerging adults aged 18-29. Study measures will include questions about the experience of eco-anxiety, environmentally friendly consumption behaviours, knowledge on how to engage insuch practices, perceived behavioural control, coping strategies, hope, and sociodemographic variables. Project results will be presented in scientific publications, conference presentations, an article for the general public, recommendations for policymakers and interested organizations, and a project dissemination event. Postdoctoral research is expected to generate novel knowledge about the mechanism linking eco-anxiety and consumption over time and provide the basis for recommendations on how to encourage adaptive responses to environmental crises in young adults. Such knowledge is valuable in promoting both individual and planetary well-being.