Trust, business ethics and crime prevention – corporate criminal liability in Finland
| Author | Affiliation |
|---|---|
Tolvanen, Matti |
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2009 |
Ir toliau yra diskutuotina, ar įmonei skiriama bauda yra tinkama priemonė užtikrinti, kad įmonės imtųsi deramų veiksmų užtikrinti, kad pažeidimas daugiau nepasikartotų. Svarbiausia yra ne kelio pažeidimams užkirtimas, o pasitikėjimas. Bausdama įmonę valstybė mėgina pasakyti piliečiams, kad negalima pažeidinėti įstatymo ir likti už tai nenubaustam. Visuomenės egzistavimas yra pagrįstas abipusiu pasitikėjimu. Jei kas pažeidžia pasitikėjimą, būtina sankcijų sistema. Bausmė užtikrina, kad normų pažeidėjai gauna atlygį už savo veiksmus. Suomijos baudžiamojoje teisėje įmonių atsakomybė nėra labai dažnas reiškinys. 2005 m. Suomijoje buvo iškeltos tik 15 bylų, kuriose prokurorai siūlė skirti įmonėms baudas. Galimybę skirti baudas įmonėms numato keletas Baudžiamojo kodekso nuostatų. Tipiškas atvejis – įmonės atsakomybė už nusikaltimus aplinkai. Bauda įmonei skiriama kaip vienkartinis mokestis nuo 850 iki 850 000 eurų. Teismų praktikoje skiriamos santykinai mažos baudos. Vidutinė bauda įmonėms 2005 m. buvo tik 6 813 euro. Pagrįstai galima kelti klausimą, koks būtų tokių švelnių sankcijų poveikis siekiant bausmių politikos tikslų. Jei baudos yra mažos, jas būtų galima apibūdinti viso labo kaip „visuomenės moralės mokestį“. Galimas to padarinys – nusikaltimų, kuriuos daro įmonės, vertinimas kaip mažareikšmių. Klausimas, kad baudžiant įmones reikėtų taikyti alternatyvias sankcijas (įmonės viešieji darbai, nuteisimas lygtinai), Suomijoje nėra aptarinėjamas.
By punishing the corporation, the state tries to tell citizens that no one can violate law without consequences. Social life is crucially based on mutual trust. If someone betrays that trust, a sanctioning system is needed. The punishment demonstrates that anyone acting against the common rules has to pay for this action. The courts have imposed rather modest corporation fines. It is perhaps reasonable to ask what the criminal policy effects of such very lenient sanctions could be. If the fines are low, one could reasonably describe them as little more than “a public morality tax”. This may also contribute to the marginalisation of offences where corporate liability is applied. The use of alternative sanctions (corporate probation, community service) when punishing corporations in Finland has not been discussed so far.