Principle of subsidiarity and ‘embeddedness ’ of the European Convention on Human Rights in the field of the reasonable-time requirement
| Author | Affiliation |
|---|---|
De Santis di Nicola, Francesco |
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2011 |
Kalbant apie antrąjį pavyzdį, Corte di Cassazione nusprendė, jog aiškinamuoju ir vykdymo procesu neturėtų būti siekiama Pinto pareiškimo, kuris turi būti paduotas per šešis mėnesius nuo to momento, kai proceso pabaigos sprendimas tampa galutinis, ar proceso trukmės vertinimo. Vis dėlto atsižvelgiant į EŽTT praktiką, ypač bylą Di Pede prieš Italiją, gali būti kitokia išvada. Apibendrinant galima pasakyti, jog Italijos Aukščiausiasis Teismas trukdo pareiškėjams vietiniu lygiu siekti teisingos satisfakcijos už per ilgą proceso trukmę . Tačiau EŽTT turėtų atsargiai reaguoti į tokias nuostatas, kadangi nustačius, jog, įgyvendinant Pinto priemonę bus pažeistas 13 straipsnis, Strasbūrą gali užplūsti tūkstančiai Italijos bylų dėl proceso trukmės. Galiausiai galima daryti išvadą, jog tokia vietinė kompensacijos priemonė nėra pati geriausia išeitis sistemoje, kuriai būdingos proceso trukmės problemos. Arba galbūt pastangos reformuoti teisingumo sistemą turi būti padvigubintos, nesumažinant arba nepanaikinant adekvačios kompensacijos aukoms.
The right to ‘domestic remedies’, which ideally connects ‘subsidiarity’ and ‘embeddedness’ of the ECHR in the legal systems of member States, is deemed to play a crucial role for the Strasbourg machinery survival as well as for an effective protection of human rights, especially in the field of the ‘reasonable-time’ requirement. In this respect the Italian case seems an excellent test. Once a compensatory remedy was introduced in the Italian legal system by Law No. 89 of 2001 (the ‘Pinto Act’), it soon appeared that such a remedy could be considered ‘effective’ in so far as it was implemented in accordance with the ECtHR’s jurisprudence. Therefore a legal tool for the interaction between ECtHR and Italian courts had to be found. Nevertheless, the results of this interaction might suggest that the domestic remedy has neither increased the protection of the reasonable-time requirement in Italy nor is it the final solution to the ECtHR’s overload.