Juristische Person in der strafjustiz Litauens

the board of the legal person or other governance structure thereof) with the criminal deed committed by the culprit—a natural person—for the benefit or in the interests of that legal person. Such a link may be two-way and may be characterised not necessarily by the fact that the culprit—a natural person—is holding a governing office in the legal person and enjoys respective powers. Having recognised that the criminal deed was committed by the culprit—a natural person—in order to gain property benefit or in other interests of the legal person, alongside, one must establish whether the legal person was aware of such criminal deed committed or prepared by the culprit—a natural person, whether the legal person comprehended, tolerated or induced such a deed, or whether it created preconditions for commission of such criminal deed. Without establishing that, such a situation is to be assessed as the one where the culprit—a natural person—while committing the criminal deed, was acting independently and arbitrarily, whereas, in such a case, bringing the legal person to criminal liability would mean objective imputation, i.e. the legal person would be held criminally liable in the absence of its guilt. The article notes often unreasonable statements that there are no necessary grounds for criminal liability of a legal person if, due to criminal acts of the head of the legal person (or other similar subject), the legal person sustained more damage than gained benefit (e.g., evaded taxes). [...]

Toks ryšys turi būti abipusis ir pasireikšti ne tik tuo, kad kaltininkas – fizinis asmuo eina vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir turi atitinkamus įgaliojimus. Pripažinus, kad kaltininko – fizinio asmens nusikalstama veika buvo padaryta siekiant gauti turtinę naudą ar kitais juridinio asmens interesais, kartu reikia nustatyti, ar juridinis asmuo žinojo apie tokią kaltininko – fizinio asmens daromą ar rengiamą nusikalstamą veiką, ją suvokė, toleravo ar skatino, sudarė sąlygas tokios nusikalstamos veikos padarymui. To nenustačius situacija vertintina, kad kaltininkas – fizinis asmuo darydamas nusikalstamą veiką veikė Verantwortlichkeit der juristischen Person in der litauischen Verfassungsjurisprudenz und in der strafrechtlichen justiziellen Doktrin]. Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui – 10 metų. Recenzuotų mokslinių straipsnių, skirtų baudžiamosios politikos ir baudžiamųjų įstatymų teisėkūros, baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso ir nusikaltimų kvalifikavimo problematikai, rinkinys. Vyriausiasis mokslinis redaktorius prof. habil. dr. G. Švedas. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2011. savarankiškai ir savavališkai, o tokiu atveju juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn reikštų objektyvų pakaltinimą, t. y. juridinis asmuo patirtų baudžiamąją atsakomybę nesant jo kaltės. Straipsnyje pažymima, kad neretai nepagrįstai tvirtinama, jog nėra būtinų juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindų, jei juridinis asmuo dėl nusikalstamų juridinio asmens vadovo (ar kito panašaus subjekto) veiksmų patyrė didesnės turtinės žalos, negu gavo naudos (pvz., išvengė mokesčių). Tuo tarpu BK 20 straipsnio 2 dalies formuluotė „naudai ar interesais“ pirmiausia atskleidžia kaltininko – fizinio asmens nusikalstamos veikos tyčinės kaltės turinį, motyvus ir tikslus. [...]