Vyresniųjų paauglių depresijos simptomų, delinkventinio elgesio, savęs vertinimo ir šeimos aplinkos kintamųjų sąsajos

Straipsnyje nagrinėjami vyresniųjų paauglių depresijos simptomų, delinkventinio elgesio, savęs vertinimo ir šeimos aplinkos ryšiai. Darbe naudojami tęstinio tyrimo „Politinės socializacijos raida nuo paauglystės iki jaunystės: piliečių politinio tapatumo formavimosi mechanizmai Lietuvoje“ duomenys. Tiriamųjų imtį sudarė 1978 15‒18 (M = 16,63; SD = 1,05) metų paaugliai (58,6 proc. merginų ir 41,4 proc. vaikinų). Tyrime naudotos trys individualaus konteksto skalės: Vaikų depresijos skalė (Faulstichir kt., 1986), Delinkvencijos skalė (Magnussonir kt., 1975; atnaujinta Kerr ir Stattin, 2003), Savęs vertinimo skalė (Rosenberg, 1965) bei penkios šeimos konteksto skalės: Kaltės primetimo skalė (Persson ir kt., 2004), Šilumos skalė (Trost ir kt., 2007), Prieraišumo paauglystėje skalė (West ir kt., 1998), Laisvės suteikimo skalė (StattinirKerr, 2000) bei Konstruktyvaus problemų sprendimo skalė (StattinirKerr, 2000). Rezultatų analizė atskleidė, kad savęs vertinimas paauglių depresijos simptomus leidžia geriau numatyti nei delinkventinį elgesį, o šeimos aplinkos kintamieji tiek depresijos simptomų, tiek delinkventinio elgesio prognozavimo galimybes pagerina.

Regression analysis showed that self-esteem allowed better prediction of depression symptoms than delinquent behavior of adolescents, and family environment variables improved predictive abilities of depression symptoms and delinquent behavior.