Qualitative interviewing: field-work realities
| Author | Affiliation |
|---|---|
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2013 |
iliustruojantys problemišką santykį tarp „idealių“ metodologinių reikalavimų fizinei ir socialinei interviu atlikimo aplinkai ir „realių“, egzistencinių situacijų; nagrinėjamos menkai metodologiniuose darbuose aprašytos jautrios, dramatiškos situacijos, kylančios interviu metu ir keliančios papildomų etinių, taktinių iššūkių tyrėjui; taip pat pateikiami pavyzdžiai, rodantys, regis, nepriklausomų ir tiesiogiai nesusijusių su tyrimo atlikimu elementų reikšmę ir poveikį tyrimo dalyviams. Straipsnio pabaigoje formuluojamos praktinės rekomendacijos planuojantiems atlikti kokybinį tyrimą: svarbu būti pasirengusiems priimti bet kokios kilmės iššūkius bet kuriame tyrimo etape; rekomenduotina paruošti apytiksliai dvigubai ilgesnį potencialių informantų sąrašą nei reikia; derinant interviu laiką ir vietą, siekti kuo konkretesnio susitarimo; paruošti kelis „nemokslinius“ argumentus, kodėl informantams verta dalyvauti tyrime; neatmesti tikimybės, kad, regis, paprastas klausimas gali tapti jautriu, sukeliančiu informantams stiprias emocijas, ir būti pasiruošusiems suvaldyti tokį interviu momentą; būti lankstiems priimant sprendimus sparčiai besikeičiančioje situacijoje, kai aiškėja, kad tyrimas negali vykti suplanuota eiga, bei pasirūpinti pačių tyrėjų konfidencialumu bei privatumu.
The authors conclude that qualitative field-work can often be unexpected and challenging. Common terms and generalised examples in research methodology literature do not always reflect the realities of field-work. Qualitative field-work requires flexibility and ability to efficiently react to on-going situations of a different nature. Summarising their experiences, researchers provide insight and recommendations that can be helpful for other researchers to better understand the field-work element of qualitative research process as well as build upon the advancement of qualitative research activities.