New Age : religinio sinkretizmo ir sekuliarizacijos sąsajos

Naujosios pagonybės pavadinimas nenoriai vartojamas. Iš tikrųjų tai yra ne kas kita kaip judėjiško-krikščioniško paveldo atmetimas, atsigręžiant į tradicinius pagoniškuosius kultus ir gamtinės religijos papročius. Ši gamtinėmis ir maginėmis galiomis besiremianti srovė iki krikščionybės traktuota kaip labiau atitinkanti nesugadintą šalies ar tautos dvasią. Vis dėlto, jei sakome, kad senoji visuomenė buvo nesubrendusi monoteistiniam Dievui, tiksliau, krikščioniškajam tikėjimui priimti ir jį praktikuoti, tai šiandieninė visuomenė – priešingai, pliuralizmo sąlygomis tolsta nuo monoteizmo ir atsakymų ieško politeistinėje, gamtos, kosmoso įvairovėje. Įsitikinus, kad visa yra Dievas arba kad visa yra Dieve ir Dievas visame kame, kiekvienas visatos elementas tampa dievybe. Naujosioms pagoniškoms srovėms rekonstravus senosios pagonybės formas atsirado pliuralistinių pažiūrų panteonas, kuriam esant nesunkiai gali būti tenkinami šiuolaikinių ideologijų poreikiai.

The title of new paganism is used with reluctance. It is, however, an authentic denial of the Judaic-Christian heritage while turning back to the traditional pagan cults and the customs of natural religion. This trend based on natural and magic powers was seen as more corresponding to the undamaged spirit of the country or nation before the times of Christianity. If we say that the old society was not mature enough to accept the monotheistic God, or, more precisely, Christian faith and its practice, the society of today, on the contrary, is receding from monotheism and is looking for answers in the variety of nature and cosmos, under conditions of pluralism. With the conviction that everything is God or that everything is in God and God is in everything, every element of the universe becomes a divinity. As the trends of neo-paganism reconstructed the old forms of paganism, the pantheon of pluralist opinions has appeared, which may be easily supplemented by the ideological contemporary needs.