Teisingo apmokėjimo už darbą principo įgyvendinimo bruožai

Straipsnyje aptariami teisingo apmokėjimo už darbą principo įgyvendinimo reglamentavimo bruožai nacionaliniuose, regioniniuose bei tarptautiniuose teisės aktuose. Atskleidžiama teisingo apmokėjimo už darbą principo samprata, paliečiami šio principo reikšmės bei vietos kitų darbo teisės principų sistemoje klausimai, teisingo apmokėjimo už darbą principo elementų reglamentavimas nacionaliniuose, Europos Sąjungos ir tarptautiniuose teisės aktuose. Aptariama teisingo apmokėjimo už darbą principo elementų kaita teisės aktuose taikant istorinį bei lyginamąjį metodus. Pateikiamos šio principo privalomumo prielaidos. Atsižvelgiant į atliktą tyrimą pateikiamos išvados.

Therefore, the implementation of fair pay for work principle arises from international law, indirectly enabling the state to pursue and execute assumed obligations and regulate its own behavior in respect of each other (pacta sunt servanda principle), taking into account international law implied sanctions (reprisals), as well from the Constitution, determining and enabling the application of legal norms in implementing it, taking into account the content of implemented legal principles. After Lithuania gained independence, the criteria for fair pay for accomplished work in legal acts has changed—payment for work according to the amount and quality of accomplished work, results of work, and criteria of a company’s economic activity were supplemented by the criteria of pay for work dependence from demand and supply in the labor market. The regulation of a variable part of payment for work was liberalized by a declining in detailed governmental regulation.