Konstitucijos interpretacinis poreikis

Konstitucija, būdama reikšmingiausias kiekvienos šalies teisės aktas, lemia visos teisės normų sistemos funkcionalumą. Konstitucija yra tas šaltinis, kuris tampa galutinio teisėtumo materialiu arbitru. Taigi poreikis nuolat garantuoti teisės normų sistemos funkcionalumą formuluoja kitą poreikį – suvokti, suprasti konstituciją, joje įtvirtintų normų ir principų turinį. Straipsnyje atskleidžiami ir aptariami faktoriai, kurie lemia konstitucijos interpretacinę prigimtį. Konstatuojama, kad konstitucijos a) normų abstraktumas, b) konstitucijos normų „konkurencija“, c) konstitucijos vientisumo ir sistemiškumo požymis, bei konstitucijos reguliavimo omisijos problema yra faktoriai, determinuojantys konstitucijos permanentinį interpretacijos poreikį.

Constitutional omission is an enduring problem in the scholarship of legal doctrine. In terms of doctrine, constitutional omission may only be recognized as explicit. If we view the constitution as a systemic document, however, express omission becomes irrelevant, because the constitution must ensure the legality of the entire legal system. The constitution can be understood as a systemic legal act absent of omission. The article concludes that the norms and principles of a constitution are a coherent body. Rather than contradiction or competition, there are only different opinions on the balance of values entrenched in the constitution. The supposed “competition” between specific norms and principles is eliminated in the course of interpretation of the constitution as a systemic document, wherein separate norms and principles cannot be understood isolated regardless of the systemic nature of the constitution.