Atskiro turto režimas vedybų sutartyje
| Author(s) | |
|---|---|
Kiršienė, Julija | Vytauto Didžiojo universitetas |
Mykolo Romerio universitetas |
| Date Issued |
|---|
2009 |
Lietuvoje vedybų sutartys yra dar gana retas reiškinys. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) 3.108 straipsnio 2 dalį, „[s]utuoktinio reikalavimu teismas vedybų sutartį gali pripažinti visiškai ar iš dalies negaliojančia, jeigu sutartis iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių yra labai nepalanki“ . Straipsnyje analizuojami kriterijai ir principai, kurie turėtų būti taikomi sprendžiant vedybų sutarties galiojimo klausimą remiantis minėta norma. Pirmoje straipsnio dalyje trumpai aptariama vedybų sutarčių instituto raida. Antroje straipsnio dalyje remiantis JAV patirtimi analizuojami specialieji vedybų sutarčių galiojimo pagrindai, atkreipiamas dėmesys, kad, priešingai nei Lietuvoje, vertinant vedybų sutarties negaliojimą, JAV yra analizuojamos sąlygos bei aplinkybės ne tik sutarties sudarymo momentu, bet ir santuokos nutraukimo momentu. Tačiau nors LR CK normos, reglamentuojančios vedybų sutarčių galiojimą, nenumato galimybės pripažinti sutartį negaliojančia pasikeitus aplinkybėms, tačiau vykdyti sutartinius įsipareigojimus pasikeitus aplinkybėms yra įtvirtinta LR CK 6.204 straipsnyje, numatančiame galimybę nutraukti sutartį arba pakeisti jos sąlygas, jei vienai iš šalių sutartį įvykdyti tampa sudėtingiau. Šioje dalyje aptariamos vedybų sutarties šalių lygiateisiškumo pažeidimo, esminės šalių nelygybės bei pasikeitusių aplinkybių pasikeitimo problemos, akcentuojamas reikalavimas vedybų sutarties šalims pateikti visą informaciją apie savo turtinę padėtį. Trečioje straipsnio dalyje nagrinėjama teisingumo bei sąžiningumo ir sutarties laisvės principų kolizija. Remdamosi tyrimu autorės pateikia vedybų sutarčių galiojimo teisinio vertinimo testą.
Freedom of contract is not absolute. It is limited by the safeguarding of public interest that aims to secure the spouses’ financial and personal non-financial rights and legal interests. The majority of the provisions of family law concerning the rights and obligations of spouses are imperative. The implementation of the spouses’ rights and the execution of their obligations not always are their private matter as many of these rights and obligations are closely related to the assurance of their children’s rights and, therefore, have the element of public interest. • Relationship based on trust exists both among future and current spouses, therefore, they must act honestly and fairly. The principles of conscionability and fairness are closely related to such criteria as the requirement for both spouses to make a fair and reasonable disclosure of his or her financial status, the influence of changed circumstances, the gross financial disparity of the parties and the principle of equality. For instance, due to certain obvious changes in circumstances particular conditions of a marital agreement may become unfair, unconscionable and unfavourable to one of the spouses. The principles of fairness and conscionability are very important in the consideration of the enforceability of a marital agreement because they stress that the agreement’s conditions must be fair and conscionable for both parties and the result of a marital agreement should be favourable for both spouses after the dissolution of their marriage. However, agreements which are obviously favourable only for the party in a better financial state should not be automatically considered unenforceable. Fairness and conscionability might be the main goal but it must coexist with the freedom of contract. Thus, the main aim of signing a marital agreement is to find the balance between the parties’ interests and fair as well as conscionable result of the agreement.