Įstatymų kriminogeninis saugumas ES ir Lietuvos įstatymų leidyboje
Mykolo Romerio universitetas |
Straipsnyje apžvelgiami įstatymų kriminogeninio poveikio moksliniai tyrimai. Aptariami įstatymų kriminogeniškumo šaltiniai, aiškinimo ir tobulinimo metodai. Parodoma, kad naujų įstatymų kriminogeniškumo ekspertizė turi tapti svarbi tiek nacionalinės įstatymų leidybos, tiek nusikaltimų kontrolės dalis. Nagrinėjamos ir problemos, kurias sukelia abejingas požiūris į įstatymų kriminogeniškumo vertinimą, parodoma, kad kriminogeniškumas dėsningai atsiranda dėl įvairiausių įstatymų draudimų ir kad nepaisymas reikalavimo atlikti įstatymų kriminogeniškumo tyrimą gerokai apsunkina, o neretai tiesiog paralyžiuoja įstatymų leidybą.
The study underscores the necessity of a cost-benefit assessment with through a comprehensive review of the positive and negative consequences of a new law, including its criminogenic potential. To make such an assessment viable, the legislator needs an exhaustive and integral picture of all such consequences. Such an analysis should be provided in a special summary presented to the legislator as he prepares for a general discussion of the proposed law. This summary should systematically present all possible effects of the new law detected during initiation, preparation and discussion of the new law in subcommittees. It should also supply additional conclusions on the potential effects of this law, ensuring that these conclusions are supported by modern studies. Such a document would provide a basis upon which the legislator could evaluate the effects of the proposed law with regard to the interests the state and his constituents in particular. This evaluation would allow the legislator to make an informed decision on whether to adopt, modify or reject a potentially criminogenic law.