Privačios karinės ir saugumo kompanijos ir jų reguliavimo problemos tarptautinėje humanitarinėje teisėje
Mykolo Romerio universitetas |
Date Issued |
---|
2009 |
Šiame straipsnyje nagrinėjami privataus verslo darinių įsitraukimo į valstybių ginkluotos jėgos panaudojimo procesą aspektai. Pirmiausia trumpai aptariamas privačios karinės jėgos panaudojimo fenomenas istoriniame kontekste (jų atsiradimo bei nunykimo priežastys, raida, formos ir jų dinamika). Antra, analizuojama, kokius subjektus reikėtų laikyti privačiomis karinėmis ir saugumo kompanijomis, kokie požymiai jiems būdingi, ir pateikiama privačios saugumo ir karinės kompanijos sąvoka. Trečia, analizuojama, kokios tarptautinės humanitarinės teisės normos turėtų būti taikomos šių kompanijų veiklai reguliuoti, daugiausia dėmesio skiriant personalo statuso klausimams. Daroma išvada, kad privačių karinių ir saugumo kompanijų personalo statuso klausimas gali būti sprendžiamas tik analizuojant konkrečias situacijas, kadangi šių kompanijų veiklos ypatybės ir įvairovė, taip pat tarptautinės humanitarinės teisės normos neduoda pagrindo jų personalo vienareikšmiškai priskirti prie vienos ar kitos tarptautinės humanitarinės teisės reglamentuojamų asmenų kategorijos.
Nevertheless, it would be erroneous to state that the activity of PSMC is not regulated, because international humanitarian law in any case, in one or another way, is applicable to the personnel of PSMC if it is engaged in armed conflict of either international or non-international character. However, it is difficult to evaluate which status such personnel have under international humanitarian law. It is clear that only small part of PSMC personnel may qualify as combatants even though they are wearing uniforms and carrying weapons. Such qualification will directly depend upon the relationship of PSMC personnel with the state armed forces and functions performed (effective control test). The regulations of international law on mercenaries are also inadequate in order to qualify the personnel of PSMC as mercenaries. Moreover, the notions of "combatant" and "mercenary" are only relevant in the course of international armed conflict. Therefore the only way to establish the status of PSMC personnel engaged in armed conflict is an analysis of ad hoc situations. The possibility that PSMC activity will be specifically regulated by international humanitarian law is low and the Montreux Document on Pertinent International Legal Obligations and Good Practices for States Related to Operations of Private Military and Security Companies during Armed Conflict clearly shows this trend.