SSRS okupacijos žalos atlyginimo įstatymas tarptautinės teisės normų kontekste

Straipsnis parengtas remiantis 2005 m. lapkričio 25 d. Mykolo Romėno universitete skaitytu to paties pavadinimo pranešimu. Jame analizuojamas 2000 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo" siekiam nustatyti, kiek jis grindžiamas paprotinėmis tarptautinės teisės normomis ir principais, reglamentuojančiais valstybių atsakomybę ui tarptautinės teisės pažeidimus, ir kokia įstatymo reikšmė sprendžiant Rusijos Federacijos atsakomybės klausimus. Valstybių atsakomybę už tarptautinės teisės pažeidimus reglamentuojančios tarptautinės teisės normos yra kodifikuotos JT Tarptautinės teisės komisijos Valstybių atsakomybės už tarptautinės teisės pažeidimus straipsnių projekte, tad Lietuvos Respublikos įstatymas vertinamas atsižvelgiant į šio Projekto nuostatas. Projekte įtvirtintos ir su Įstatymu susijusios tarptautinės teisės normos lemia šio straipsnio struktūrą: jame analizuojami Rusijos Federacijos atsakomybės Lietuvos Respublikai pagrindo, reparacijos dydžio ir formos bei Lietuvos reikalavimo dėl žalos atlyginimo leistinumo pagrindiniai klausimai. Pagrindinė straipsnio išvada ta, kad 2000 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo'' atitinka tarptautinės teisės normas ir, kaip vienašalis valstybės aktas, išreiškia ir konsoliduoja jau anksčiau pareikštą Lietuvos Respublikos reikalavimą Rusijos Federacijai atlyginti sovietinės okupacijos padarytą žalą.

Under international law the injured State has the right to waive its claim for responsibility of another State. National law may, however, restrict that right in setting up appropriate duties for the authorities of the injured State. In this regard it follows from the preamble of the Law that under Lithuanian constitutional law no State organ or official can declare a waiver of the claim for Russia's responsibility because the Law is based on and aims at implementation of the corresponding decision by the 14 June 1992 national referendum that demanded to seek reparation for the Soviet occupation. To sum it up, it can be concluded that the Law is based on and is consistent with the rules of international law. It also implements the international legal requirements for the proper declaration and maintenance of the claim for reparation. Therefore both under international law and under Lithuanian constitutional law the Law has been necessary to consolidate and consistently maintain the claim to Russia for the compensation of the damages caused by the Soviet occupation.