Translyčių asmenų karo tarnybos įgyvendinimo ypatumai: JAV praktika ir situacija Lietuvoje
| Author(s) | ||
|---|---|---|
Utenos kolegija |
| Date Issued | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2023 | 30 | 1 | 45 | 56 |
Straipsnyje nagrinėjama translyčių asmenų karo tarnybos įgyvendinimo problemos. Analizuojama Jungtinių Amerikos Valstijų translyčių karo tarnybos galimybių patirtis prezidento D. Trumpo vadovavimo laikotarpiu, kai buvo susiduriama su drastiškais prezidento sprendimais uždraudžiant šių asmenų karo tarnybą, nagrinėjama teismų pozicija sprendžiant dėl to kylančius ginčus. Lietuvoje translyčiai asmenys, remiantis teisės aktais, draudžiančiais diskriminaciją, neturėtų įgyti išimčių dėl privalomosios karo tarnybos, tačiau šios teisės ir pareigos įgyvendinimas gali kelti tam tikrų problemų, kai socialinė lytis teisiškai nėra patvirtinta asmens dokumentuose, o asmuo gyvena pagal jam priimtinos socialinės lyties statusą. Pagal karinės medicinos ekspertizės išvadą jie gali būti pripažįstami kaip netinkami tarnybai dėl asmenybės ir elgesio sutrikimų.
This article deals with the implementation of the military service of transgender persons. The author analyses the experience of transgender military service opportunities in the United States during the presidency of D. Trump, where the president’s drastic decision to ban transgender people from military service and the position of the courts in the ensuing disputes is analyzed. In Lithuania, transgender people should not be exempted from compulsory military service under anti-discrimination legislation, but implementing this right and obligation may pose some problems when the gender legally documented in a person’s identity documents differs from that with which they live. They may be found unsuitable based on personality and behavioral disorders, according to the conclusion of a military medical examination.