Naujosios viešosios vadybos įgyvendinimo problemos kontinentinėje Europoje =
| Author | Affiliation |
|---|---|
Raipa, Alvydas | |
Viešojo administravimo lavinimo asociacija |
| Date |
|---|
2006 |
Šiame straipsnyje analizuojamos administracinės, teisinės ir socialinės kontinentinės Europos valstybių viešojo sektoriaus veiklos sąlygos ir naujosios viešosios vadybos kritikų požiūriai j valstybės valdymo modernizavimo tendencijas. Teigiama, kad tradicinė, įstatymų vykdymu grįsta kontinentinės Europos Šalių administracinio valdymo sistema sunkiai prisitaiko prie globalizacijos tendencijų ir vis labiau užleidžia pozicijas ne teisinei, bet moderniai vadybinei anglosaksiškąja! viešojo administravimo idėjai, grindžiamai naujosios viešosios vadybos principais. Straipsnyje teigiama, kati piliečio ir viešųjų įstaigų santykiuose piliečio vaidmuo gali būti diferencijuotas: pilietis yra ne tik vartotojas at klientas, bet ir mokesčių mokėtojas, studentus, t, y. jis turi įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Tai nepriklauso nuo jo finansinės padėties. Publikacijoje tvirtinama, kad valdymo politika turi būti atvira įvairiais kriterijais paremtoms viešosioms funkcijoms; ne tik naujajai viešajai vadybai, bet ir tradiciniam viešajam administravimui, jei pastarasis veikia efektyviai. Teigiama, kad kontinentinės Europos šalyse nėra lengva adaptuoti daugelio naujosios viešosios vadybos elementų. Daroma išvada, kad radikalios naujosios viešosios vadybos reformos viešojo valdymo srityje gali duoti neigiamus rezultatus. Naujosios viešosios vadybos įsigalėjimo kontinentinės Europos valstybėse iš dalies neskatina Rechtsstaat (valdymo įstatymais) administravimo filosofija ir kultūra.
In this article the administrtive, legal and social conditions of the public sector activities in countries of Continental Europe as well as attitude of the reviewers towards the trends of modernization of state government are analysed. It is stated that in the countries of Continental Europe a traditional administration management system, which is based on excecution of laws, badly adapts to the tendencies of globalization and more and more often loses its ground against modern managerial Anglo-Saxon idea of public management which is based on the principles of new public management. The article states that there is a possibility to differentiate the role of a citizen in the relation between a citizen and public institutions: i.e. a citizen may be seen not only as a user or a client, but also as a taxpayer or a student, which means that he/she has rights and duties provided for in laws. This is independent of citizen s financial power. The study predicates that government policy should be open for the public functions based on various criteria and not only for new public management but also for traditional public management (if the latter functions effectively). This article also argues that in the countries of Continental Europe a big number of new public management elements are complicated to adapt. It is concluded that radical new public management reforms in the field of public management can lead to negative results. The dominance of new public management in the states of Continental Europe is partially impeded by the philosophy and culture of Rechstaat administration (management laws).