Current Abstracts (EBSCO)

Straipsnyje siekiama nustatyti socialinio modelio įtaką regionų konkurencingumui, pateikiama detali socialinių modelių analizė, išskiriami jiems būdingi bruožai. Identifikuota, kad, nepaisant didelės socialinių modelių įvairovės, pagrindiniais laikytini trys – liberalus, konservatyvus ir socialdemokratinis –modeliai. Siekiant nustatyti, kuris iš minėtų trijų modelių gali būti tinkamiausias regionų konkurencingumui didinti, išanalizuotas Europos Komisijos skelbiamas Europos Sąjungos regionų konkurencingumo indeksas ir Pasaulio ekonomikos forumo sudaroma Pasaulio konkurencingumo ataskaita. Buvo tiriamos skirtingus socialinius modelius turinčios valstybės (valstybes sudarantys regionai): Jungtinės Amerikos Valstijos ir Jungtinė Karalystė. kurioms būdingas liberalus socialinis modelis, Skandinavijos valstybės, kurioms būdingas socialdemokratinis modelis, ir Vokietija, kuriai būdingas konservatyvus socialinis modelis. Atlikus analizę buvo nustatyta, kad konkurencingiausi regionai yra tie, kuriuose taikomas liberalus socialinis modelis. Straipsnyje taip pat analizuojamas Lietuvos atvejis – įvertinama Lietuvos regioninė politika ir sprendimas perskirti Lietuvą į du regionus.

Mediacija universitete yra svarbi ir aktuali tema, nes su konfliktais susiduria visos aukštosios mokyklos bendruomenės grupės. Tinkamai nesprendžiami konfliktai universitete gali pridaryti daug žalos - eikvojami ištekliai ir konflikto šalių laikas, žala padaroma universiteto reputacijai, bendruomenės narių moralei. Straipsnio tikslas - išnagrinėti mediacijos taikymo universitete teorines ir praktines prielaidas. Straipsnyje apibūdinama mediacijos paskirtis universitete; apžvelgiama mediacijos vykdymo 15-oje Didžiosios Britanijos universitetų patirtis; nagrinėjamos teisinės prielaidos taikyti mediaciją Lietuvos aukštosiose mokyklose.

The aim of the study is to evaluate, by using cytogenetic and molecular cytogenetic research methods, the frequency of prenatal trisomies determination of the thirteenth (13), the eighteenth (18), and the twenty first (21) chromosomes for the patients, who during 2007–2011 had genetic consultations in the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics and to determine the connection between these trisomies and risk factors. During 2007–2011 1 156 patients were examined and 49 (4.2%) alterations of karyotype were determined, out of which 30 (61%) are related to Down syndrome, 14 (29%) to Edwards syndrome and 5 (10%) to Patau syndrome. After studying the data of questionnaires and case records, on the basis of the statistical reliability of data analysis, the influence of the main reproductive factors (abortions, contraceptives) and other risk or environmental factors (smoking, genetic diseases and use of medicines) to fetal anomalies was determined.

Išvados 1. Darbuotojai, kurie savo kompiuterinį raštingumą vertino kaip labai aukštą, dažniau nei kiti darbuotojai buvo linkę manyti, kad informacinių technologijų plėtra poliklinikai yra labai reikalinga. Labai gerai savo kompiuterinį raštingumą vertinę respondentai dažniau nurodė, kad naudojimasis informacinėmis technologijomis darbo vietose labai palengvina sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Gerėjant respondentų savo kompiuterinio raštingumo vertinimui, gerėja informacinių technologijų teigiamos įtakos vertinimas, geriau vertinama ir informacinių technologijų įtaka sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui ir kokybei. 2. Kad informacinių technologijų naudojimas labai palengvina sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, dažniau manė jaunesni darbuotojai, lyginant su vyresniais. Nustatyta, kad didėjant darbuotojų amžiui, mažėja informacinių technologijų teigiamos įtakos, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, vertinimas, taip pat blogiau vertinama informacinių technologijų įtaka sveikatos priežiūros paslaugų kokybei.

Pastaruosius penkerius metus Lietuvoje gausėja asmenų, sudarančių santuokas. Tačiau skyrybų skaičiumi Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje. Skyrybos – neretas reiškinys netgi tarp katalikų, kurių santuoka yra pripažįstama kaip viena ir neišardoma. Straipsnyje nagrinėjama problema, jog netinkama sužadėtinių, kurie rengiasi tuoktis Katalikų Bažnyčioje, santuokos samprata gali būti labai rimta prielaida skyryboms. Straipsnyje atskleidžiamos santuokos savybės, remiantis Katalikų Bažnyčios mokymu. Darbas pagrindžiamas empiriniu kiekybiniu tyrimu, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kokia yra katalikų sužadėtinių, besirengiančių tuoktis Bažnyčioje, santuokos samprata ir kaip ji atitinka Katalikų Bažnyčios mokymą. Tyrime dalyvavo visų septynių Lietuvos vyskupijų sužadėtiniai, lankantys sužadėtinių pasirengimo santuokai programos užsiėmimus vyskupijų šeimos centruose. Kadangi tiriamųjų populiacija yra baigtinė ir žinoma, pasinaudojant minimalaus imties tūrio nustatymo formule, apskaičiuota tiriamųjų imtis (N=563) yra pakankamai reprezentatyvi, kad galima būtų teigti, jog gautieji rezultatai atspindi visos šalies tendencijas. Išanalizavus tyrimo duomenis paaiškėjo, jog sužadėtiniai neturi aiškios santuokos Katalikų Bažnyčioje sampratos. Jų nuomone, santuoką sukuria jausmai, santuoką galima nutraukti. Beveik pusė pritaria, jog santuokai nebūtina priesaika Bažnyčioje. O tai nedera su Katalikų Bažnyčios santuokos vienumo ir neišardomumo principu.

Straipsnyje apžvelgiama verslo veiklos vertinimo raida. Verslo veiklos vertinimo sistema turi būti dinamiška ir nuolat besikeičianti sistema, atspindinti organizacijos strategijos reakciją į rinkos pokyčius. Spartėjanti tarptautinė prekyba ir padidėjusi terorizmo grėsmė iškėlė naujų iššūkių muitinių administracijoms, siekiant užtikrinti tarptautinio prekių gabenimo saugumą. Muitinės kaip tradicinio mokesčių surinkėjo vaidmuo pasikeitė ir dabar jos turi prisitaikyti prie naujų tarptautinės prekybos poreikių ir reikalavimų, tam sukuriant tinkamas ir veiksmingas priemones. Saugos ir saugumo koncepcijos nuostatos buvo įtrauktos į Europos muitų teisės aktus. Verslo įmonės, atitinkančios nustatytus reikalavimus, gali kreiptis į muitinę dėl įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statuso suteikimo ir AEO sertifikato išdavimo. Tai reiškia, kad verslo sektorius kartu su muitine prisiima įsipareigojimus būti atsakingi už prekių srautų, kertančių išorines Europos Sąjungos sienas, saugumą. Lietuvos muitinei tai svarbus žingsnis verslo visuomenės ir muitinės bendradarbiavimo link. Muitinė AEO sertifikatų turėtojams suteikia tam tikras muitinės formalumų lengvatas: mažesnis fizinių ir dokumentinių tikrinimų skaičius, pirmenybė atliekant siuntų kontrolę, jeigu jos buvo pasirinktos tikrinti, tikrinimo vietos pasirinkimas, paprastesnis teisės į muitinės procedūrų supaprastinimą suteikimas, mažesnis bendrosioms deklaracijoms būtinų duomenų kiekis ir kt. AEO sertifikatas pripažįstamas visose Europos Sąjungos šalyse. Straipsnyje nagrinėjamos verslo veiklos vertinimo koncepcijos, įvairių mokslininkų darbuose pateikti verslo veiklos vertinimo modeliai ir jų pokyčiai ekonomikos transformacijų procese.

Straipsnyje pristatytas tyrimas yra atliktas remiantis egzistencinės fenomenologinės psichologijos teorija ir skirtas gyvumo išgyvenimo analizei. Tyrimą grindžia dvi teorinės prielaidos: patyrimo aprašymas ir intersubjektyvumo koncepcija. Remiantis intersubjektyvumo koncepcija dalyvauti tyrime buvo atrinkti žmonės, kurie pagal savo darbo pobūdį palaikė intensyvius ir gana sėkmingus tarpasmeninius santykius – tyrimo metu ISM Vadybos ir ekonomikos universitete studijavę ir vadovaujantį darbą verslo srityje dirbę profesionalai. Trijų kokybinių interviu išrašai apdoroti remiantis interpretacinės fenomenologinės analizės (J. A. Smith) metodu. Tyrimu siekta aprašyti fenomenologinę gyvumo išgyvenimo struktūrą ir atskleisti bendriausius gyvumo išgyvenimo dėsningumus. Išanalizavus gautus rezultatus suformulavome fenomenologinį gyvumo išgyvenimo apibrėžimą. Priėjome išvadą, kad gyvumo išgyvenimas – tai subjektyvus emocinio įsitraukimo patyrimas, kurio radimuisi esminė sąlyga yra juslinis patyrimas, o reiškimuisi būtinos sąlygos – veikla ir tarpasmeniniai santykiai. Juslinis patyrimo lygmuo atsiskleidė kaip gyvumo išgyvenimo pagrindas. Gyvumo išgyvenimo tarpasmeniniuose santykiuose analizė atskleidė, kad santykių abipusiškumas ir emocinis įsitraukimas į santykius yra svarbiausi kriterijai, kurie leidžia numatyti, kad subjektas jausis gyvas tarpasmeniniuose santykiuose.

Psichopatijos kaip tam tikros formos asmenybės sutrikimo konstruktas yra vienas plačiausiai žinomų ir naudojamų teisės psichologijoje. Nusikaltėliai psichopatai pradeda savo kriminalinę „karjerą“ anksčiau negu kiti nusikaltėliai. Jų nusikaltimams būdinga didesnė įvairovė ir šaltakraujiškumas. Psichopatų nusikaltėlių recidyvizmo rodikliai, lyginant su kitais nusikaltėliais, yra aukštesni. Jų kriminalinis aktyvumas nemažėja perkopus 40 metų amžiaus ribą. Dėl šių priežasčių psichopatiją įvertinti yra ypač svarbu, sprendžiant apie konkretaus asmens pakartotinio nusikalstamumo riziką ir psichokorekcinių programų taikymo tikslingumą. Šiame tyrime buvo tikrinami Psichopatijos klausimyno PCL:SV psichometriniai rodikliai Lietuvos nuteistųjų imtyje. Dvylikoje Lietuvos pataisos įstaigų esantys 257 vyriškos lyties teisės pažeidėjai buvo įvertinti PCL:SV. Kiekvienoje įstaigoje tiriamieji buvo atrenkami atsitiktinai. Taip pat buvo surinkti demografiniai duomenys. Tyrimo rezultatai parodė, kad PCL:SV Lietuvos nuteistųjų imtyje yra būdingi geri psichometriniai rodikliai. PCL:SV suminio balo pasiskirstymas atitinka normalųjį bei duomenis, gautus Šiaurės Amerikos nuteistųjų imtyje. Suminio balo vidurkis M = 14,63 SD = 5,12 atitinka Šiaurės Amerikos ir Europos nuteistųjų vidurkius. Gauti aukšti PCL:SV vidinio suderinamumo rodikliai: visos vertinimo metodikos α = 0,85, pirmosios dalies α = 0,81, antrosios dalies α = 0,78. Koreliacinė analizė parodė, kad aukštesni PCL:SV įverčiai yra reikšmingai susiję konceptualiai su psichopatija siejamomis demografinėmis charakteristikomis. Tuo patvirtintas PCL:SV konstrukcinis validumas. Apibendrinant galima teigti, kad PCL:SV psichometrinės charakteristikos Lietuvos nuteistųjų imtyje yra tokios pat geros, kaip ir kitų šalių nuteistųjų populiacijose, todėl PCL:SV yra tinkamas naudoti, preliminariai vertina.

Paskutinioji Lietuvos socialinio draudimo sistemos krizė prasidėjo 2008 m. IV ketvirty, kai nuo 2002 m. sėkmingai funkcionavusi sistema vėl perėjo į nuosmukio fazę. Šis nuosmukis paskatino diskusijas, kokių priemonių reikia imtis, kad panašūs atvejai nepasikartotų ateityje. Straipsnyje aptariami pagrindiniai išoriniai sistemos trikdžiai, nulėmę socialinio draudimo sistemos nuosmukį ir pateikiami siūlymai, kaip galima būtų šią sistemą pertvarkyti. Analizuojant veiksnius ir teikiant pasiūlymus atsižvelgiama į tai, kad siūlomi sistemos pakeitimai, siekiant užtikrinti socialinio draudimo tvarumą ir stabilumą, turėtų apimti tokias priemones, kurios sumažintų neigiamą poveikį trijų tipų veiksnių: makroekonominių, politinių ir demografinių.