Evaluating situation of Lithuania in the European Union: structural indicators and MULTIMOORA method
| Author | Affiliation |
|---|---|
Baležentis, Tomas | Vilniaus universitetas |
Valkauskas, Romualdas | Vilniaus universitetas |
Technika |
| Date |
|---|
2010 |
Tam tikslui turėtų būti skiriama didžiausia ES struktūrinės paramos dalis. Baltijos valstybių rodiklių, identifikuojančių inovacijų ir ekonominių reformų procesus, reikšmės yra panašios ir gana didelės tarp ES valstybių, taigi šis regionas gali tapti patraukliu investicijoms. Visas ES valstybes sąlygiškai galima suskirstyti į tris grupes, atsižvelgiant į jų pažangą siekiant Lisabonos strategijos tikslų. Lietuva ir Estija priskirtinos vidutinės pažangos grupei, o Latvija yra ties žemos pažangos grupės riba.
Considering all the above, technologic backwardness is characteristic for Lithuania’s industry (due to low labour productivity on the one hand and high energy intensity on the other) which can be eradicated by encouraging innovations and R&D activities. Baltic region is quite homogenous in innovation and research as well as in economic reform areas, thus it can become attractive for investors. Lithuania and Estonia could be assigned to medium performance group and Latvia is on the very limit of the low performance group.