Šveicarijos Konfederacijos parlamento konstitucinis statusas
| Author | Affiliation |
|---|---|
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2009 |
Straipsnyje analizuojama Šveicarijos Konfederacijos parlamento teisinė padėtis pagal šiuo metu šalyje galiojančią 1999 m. balandžio 18 d. referendume priimtą Konstituciją, įsigaliojusią 2000 m. sausio 1 d. Trumpai apžvelgus konstitucionalizmo raidą šalyje, pirmiausia aptariami pagrindiniai Konstitucijoje įtvirtinti valstybinės santvarkos ir politinės visuomenės pamatus grindžiantys principai, be abejo, lemiantys ir parlamento statusą šalyje, konstatuojant, kad Šveicarija yra demokratinė, federalinė, socialinė ir teisinė valstybė. Remiantis Konstitucijoje implicitiškai įtvirtintu valdžių padalijimo principu, atskleidžiama parlamento vieta valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų sistemoje, akcentuojant jo viršenybę kitų institucijų atžvilgiu. Aptarus palamento – Federalinio susirinkimo – struktūrą, apžvelgiami jį sudarančių rūmų – Nacionalinės tarybos ir Kantonų tarybos – ypatumai. Toliau straipsnyje apžvelgiami parlamento įgaliojimai, pagrindiniai jo veiklos principai bei narių teisinio statuso esminiai bruožai.
Activity of the members of the Federal Assembly is based on the principle of the free mandate. It is notable that the members of the Federal Assembly may retain their previous position during their term of office but, in order to ensure transparency in non-parliamentary ties and activities, they must disclose their interest ties. The Federal Assembly together with the Bundesrat are institutions that are fairly independent from each other, governing the state with regard to strategic issues, legislation, planning and formation of the budget and implementation of foreign policy; together they allow to describe Switzerland’s form of government as exceptional, having some features of both the parliamentary and the presidential form of government.