Valstybinio sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo reguliavimo problemos Lietuvoje
| Author(s) | |
|---|---|
Gerikienė, Valerija | Vilniaus universitetas |
Blažienė, Ilona | Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
Mykolo Romerio universitetas |
| Date Issued |
|---|
2009 |
Straipsnyje aptariami pagrindiniai mokėjimo už darbą valstybiniame sektoriuje tikslai bei analizuojami šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktais, reguliuojantys valstybinio sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas. Straipsnyje atliekama detali skirtingų valstybinio sektoriaus darbuotojų kategorijų – valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės tarnautojų, taip pat mokslo ir studijų institucijų, švietimo, kultūros ir meno bei kitų darbuotojų – darbo užmokesčio sandaros analizė. Lyginami vadovų, vyriausiųjų specialistų ir specialistų tarnybinių atlyginimų dydžiai, sumodeliuoti vadovaujantis tyrimo metu galiojusiais teisės aktais. Straipsnio pabaigoje pateikiamos apibendrinančios išvados ir rekomendacijos mokėjimo už darbą sistemai Lietuvos valstybiniame sektoriuje normalizuoti.
Efforts to implement the principles of justice, fairness and transparency in the area of remuneration for the work of public employees require adoption of an integral act regulating the procedure of remuneration for work in the entire public sector and ensuring equal conditions of remuneration for the work of equal complexity and requiring equal qualifications in different public agencies/organisations. Moreover, it would be reasonable to fix a uniform basic amount used for calculating basic salaries and wages to all persons employed in the public sector. The creation of the uniform and centralised system of remuneration for work is not the only possible solution for the problem. Another way could be the decentralisation of the existing system, i.e., shifting the responsibility for fixing the conditions of remuneration for work from public regulation to collective agreements, as is the case of many European countries today. The authors of the survey are of the opinion that the role of social dialogue would definitely increase and the positions of trade unions in Lithuania would be strengthened without doubt, if priority was given to the decentralisation of the system of remuneration for the work of public sector employees. The State itself should also play an important role by promoting social dialogue and collective bargaining in the public sector and, first of all, by assuming the functions of the employer in the social dialogue.