Konstitucionalizmo priešistorė: šaltiniai ar pirmavaizdis?
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2009 |
Analizuojant konstitucionalizmo priešistorę neretai vartojamos „ankstyvojo konstitucionalizmo“, „antikinio konstitucionalizmo“, „viduramžių konstitucionalizmo“, „viduramžių municipalinio ir kanoniškojo konstitucionalizmo“ kategorijos. Nors šias kategorijas galima laikyti savotiškomis metaforomis, jų vartojimas pagrįstai kelia klausimą dėl konstitucionalizmo, kaip valdžios ribojimo konstitucija, siekiant apsaugoti asmens teises, koncepcijos atsiradimo laiko. Ar tikrai ji yra Apšvietos laikų kūrinys, o ne reiškinys, žinomas gerokai senesniais laikais? Kita vertus, galimas ir priešingas požiūris: ar šių kategorijų vartojimas apibūdinant konstitucionalizmo priešistorę nėra anachronizmas, noras „modernizuoti“ praeities reiškinius? Ar taip nebandoma dirbtinai sujungti dabartinei konstitucinei tikrovei būdingų elementų istorinius prototipus, paimtus iš skirtingų kontekstų, į vieną visumą, regint dabartinei teisinei tikrovei būdingas dabartinių elementų jungtis? Toks praeities teisinių reiškinių sujungimas ir „modernizavimas“ yra tarsi teisinės tikrovės „guldymas į Prokrusto lovą“, bandant ją „pritempti“ iki dabartinių konstitucinių standartų. Atskirų konstitucionalizmo elementų istorinių prototipų buvimas leidžia kalbėti apie ištakas, kelio į konstitucinę erą pradžią, bet ne apie konstitucionalizmo reiškinį (tegul ir pirmine forma).
In author’s opinion, it is necessary to differentiate between: a) the prehistory of constitutionalism; b) the era of written constitutions as the legal acts of supreme power, the essence of which is expressed by the category of constitutionalism and which began in XVIII century. The research is concentrated only on the prehistory of constitutionalism, i.e. only the entrance into to the era of constitutionalism and written constitutions is investigated. The idea of the constitution is the creation of Western civilization. The author analyzes the thought of Antiquity, the Middle Ages and modern times until the end of XVIII century. He seeks to find the roots of the idea of the constitutional regulation in the ancient Greek civilization, which taught us faith in reason and freedom. Ancient Greece and Rome are the cradle of Western civilization. The Middle Ages gave Magna Charta and the Bull of Gold; the new times are marked by the idea of the limitation of power by the written Constitution. The Anglo-Saxon, French and German doctrines influenced the movement for the Constitution. In author’s opinion, in all these cases it is purposeful to use the category of the rise of constitutionalism. History does not confirm the archetype of constitutionalism. The historic insight allows to notice the integration of various ideas into a coherent doctrine. According to this doctrine, the Constitution must limit the official power and, therefore, ensure the protection of human rights. The society, directed by this idea, can establish a new social order. The supremacy of human rights, the division of powers, democracy, the rule of law are the components of the constitutional order. The XX century is marked by the universality of written constitutions.