Options
The problem of the meaning of human being in the philosophy of Jean-Paul Sartre
Date Issued |
---|
2014 |
The paper critically engages with Jean-Paul Sartre’s philosophical project of Being and Nothingness, especially with the way Sartre articulates the key philosophical question of the meaning of human existence. It argues that the problem of the meaning of being in Sartre’s thought is rooted in the negation of the metaphysical base. To explain this philosophical negation we aim to spell out Sartre’s rejection of the dualism between being and appearance. We argue that Sartre’s philosophical emphases on appearance, on nothingness, and the negation of the consciousness of the Other should be understood against the socio-political background of the mid twentieth century post-war Europe. Sartre’s understanding of the non-authentic and authentic conditions of existence, otherwise known as the individual and non-individual, is also critically discussed. The paper concludes that Sartre’s emphasis on nescience and on radical choice is both philosophically and existentially counterproductive.
Straipsnyje kritiškai aptariamas Jeano-Paulo Sartre’o filosofinis Būties ir niekio projektas, ypač jame pateikta filosofinė žmogaus egzistencijos prasmės interpretacija. Teigiama, kad būties prasmės problema Sartre’o mintyje yra tiesiogiai susijusi su jo metafizinio pagrindo neigimu. Tam, kad būtų paaiškinta ši Sartre’o neigimo filosofinė koncepcija, siekiama aptarti jo būties ir regimybės dualizmo atmetimą. Prancūzų filosofo regimybės, niekio ir kito sąmonės neigimo ontologinė artikuliacija turi būti suprantama socialiniame politiniame pokario Europos kultūriniame kontekste. Straipsnyje trumpai aptariama ir Sartre’o skirtis tarp autentiškos ir neautentiškos egzistencijos. Išvadose teigiama, kad Sartre’o akcentuojamos nežinojimo ir radikalaus pasirinkimo sampratos nėra nei filosofiškai, nei egzistenciškai įtekančios.