Prekių susiejimas kaip piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi forma
Mykolo Romerio universitetas |
Straipsnyje nagrinėjama, kokiais atvejais dominuojančio ūkio subjekto taikoma įvairių prekių ar paslaugų susiejimo (sujungimo) praktika laikytina piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi ir atitinkamai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio pažeidimu. Autoriai atskleidžia susiejimo sampratą, nagrinėja atskiras jo rūšis, ekonominius susiejimo aspektus bei jų įtaką teisiniam susiejimo vertinimui; analizuoja bei kritiškai vertina Europos Komisijos, Europos Bendrijos bei JAV teismų praktiką, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio reformos pagrindinius Komisijos parengtus dokumentus ir juose suformuluotus susiejimo praktikos vertinimo principus bei kriterijus. Nagrinėjama, kokiais atvejais susiejimas gali kelti pavojų konkurencijai ir kokiais atvejais tokia praktika galėtų būti objektyviai pateisinama.
Still, the authors conclude that the Commission’s established criteria for the legal assessment of tying practices including its objective justifications are not formulated precisely and are too abstract; therefore, unless properly detailed, they may be difficult to be applied in practice. The paper presents a critical analysis of the Commission’s practice and the case-law of the EC courts as well as of the Commission’s guidelines for the assessment of tying in the DG discussion paper and the Communication. The authors of the paper raise a question on the amendment of Article 102(d) of the EC Treaty and Article 9(4) of the LR Law on Competition which, in their opinion, in the context of the Commission’s practice and the case-law of the EC courts (e.g. in the Tetra Pak II case)seem rather misleading and rendering an unfound legal certainty to undertakings regarding the possible legal safety of their applied tying practices where products are tied by their nature or according to commercial usage.