Valiutų ir bankų krizių dėsningumai bei klasifikacijos
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Vilniaus universitetas |
Klaipėdos universiteto leidykla |
| Date |
|---|
2009 |
Kiekvienos šalies ekonomika nėra apsaugota nuo sutrikimų, kurie gali baigtis krizėmis. Dėl ekonomiką žlugdančių krizių pasekmių nuolat ieškoma būdų krizėms numatyti, kad būtų galima jų išvengti. Straipsnyje pateikti pirmos, antros ir trečios kartų modelių aprašymai leido išryškinti svarbiausias krizių charaktenstikas. Valiutos krizė įvyksta ne tik tuomet, kai valiuta yra devalvuojama arba smarkiai nuvertėja, tačiau ir tuo atveju, kai siekdamas apginti valiutą nuo spekuliacinės atakos šalies centrinis bankas išleidžia didelį kiekį oficialiųjų valiutos rezervų arba staigiai pakelia palūkanų normas. Daugiausia valiutos krizių užfiksuota panaikinus fiksuoto valiutos kurso režimus. Valiutos krizės tampa aktualia ekonomikos problema, nes jos gali ištikti valstybę net jeigu jos ekonomika yra stipri, tačiau valiutos krizes patiria aplinkinės valstybės. Valiutų bei bankinio sektoriaus krizių analizė parodė, kad dažnai bankinio sektoriaus krizės bei valiutos krizės įvyksta viena po kitos (dažniau valiutos krizė seka bankinio sektoriaus krizę), o toks reiškinys vadinamas „krizėmis-dvynėmis". Jos dažnai pasitaiko ekonomiškai besivystančiose šalyse, kurioms būdingas finansinis liberalizavimas. Straipsnyje aprašytas realus metodologijos pritaikymas naudojant 12 Lietuvos ūkio makroekonominių rodiklių. 2008 metų antroje pusėje analizuoti rodikliai dar nerodė krizės signalų, tačiau pvz. didėjantis realusis efektyvusis lito kursas jau buvo blogėjančios eksportuotojų padėties požymis. Taip pat reikėtų atidžiai stebėti oficialiųjų užsienio atsargų pokyčius ir vidaus bei užsienio realiųjų indėlių palūkanų normų skirtumus. Pramonės gamybos apimčių mažėjimas jau rodo blogėjančią situaciją. Minėtų 12 rodiklių integralinis vertinimas parodė, kad rimčiausias sutrikimas Lietuvos ekonomikoje buvo 2006 m. Atlikta analizė leidžia teigti, kad tikslus krizių prognozavimas tebėra siekis, nes daugumos sukurtų modelių trūkumas yra tai, kad jie tinkami jau įvykusių krizių paaiškinimui, bet mažiau tinkami krizių prognozavimui. Pateiktos klasifikacijos leidžia geriau suprasti krizių dėsningumus ir nustatyti požymius apie galimus sutrikimus.
Currency and banking crises can cause significant recession in any country. Crises usually arise in developing countries, having no sound macroeconomic basis; however, no country is safe from them. Therefore, it is vital to establish at least the key regularities and indicators forewarning of possible currency and/or banking crises. The descriptions of the first, second and third generation models discussed in the article allow spotlighting the essential features of crises. A currency crisis arises not only when a currency is devalued or hugely depreciated but also when a country's central bank, striving to protect the national currency from a speculative attack, puts into circulation a big share of official currency reserves or suddenly raises interest rates. It has been established that major currency crises occur at an average rate of one every 19 months. Currency crises have been arising increasingly often; moreover, the highest number of currency crises has been recorded after fixed exchange rate regimes had been abolished. Such crises become a topical economic issue because even an economically strong country may be hit by a currency crisis in case adjacent countries are faced with such. An analysis of currency and banking crises shows that banking and currency crises often arise one after another (a currency crisis usually follows a banking crisis), such a phenomenon being called a twin crisis. Such crises commonly arise in developing countries, which are characterised by financial liberalisation. There is even a rather precise definition of twin crises - a situation when a banking crisis is followed by a currency crisis within 48 months. The actual adaptation of the methodology of G. Kaminsky and C. Reinhart using 12 macroeconomic indicators - multiplier of money supply M2, real deposit interest rate, ratio of loan to deposit interest rates, bank deposits, ratio of money supply M2 real deposit interest rate, ratio of loan to deposit interest rates, bank deposits, ratio of money supply M2 to official foreign reserves, real effective exchange rate of the litas, volume of exports, volume of imports, official foreign reserves, difference between domestic and foreign real deposit interest rates, volume of industrial production, and share prices - had actually been performed by the authors, but has been mentioned in the article only briefly. In the second half of 2008, the indicators analysed had not yet signalled a crisis; however, for example, an increasing real effective exchange rate of the litas was a symptom of a deteriorating situation faced by exporters. Changes in official foreign reserves and the difference between domestic and foreign real deposit interest rates should also be watched closely. A decrease in the volume of industrial production also shows a worsening situation. An integral evaluation of the 12 above-mentioned indicators shows that the major disorder broke out in the Lithuanian economy in November 2006. For the calculation of the probability of currency and banking crises, percentage changes in the said indicators during 12 months and their comparison with critical values according to the Kaminsky-Reinhart (1999) methodology may be used. For the estimation of the intensity of the indicators signalling crises, triple standard deviation from the index average has been selected.K