Politiniai ir teisiniai veiksniai, lėmę ankstyvą Lietuvos Tarybos pasitraukimą iš politinės arenos
Mykolo Romerio universitetas |
| Date Issued |
|---|
2009 |
Straipsnyje atskleidžiami veiksniai, lėmę, jog Lietuvos (Valstybės) Taryba, esant nepaprastai sudėtingoms politinėms aplinkybėms 1918 m. vasario 16 d. sugebėjusi paskelbti Lietuvos nepriklausomybę ir tų pat metų lapkričio 2 d. tą valstybingumą įtvirtinusi Laikinojoje konstitucijoje, vos tapusi centrine konstitucine valstybės institucija nelauktai greitai tolesnį valstybės atkūrimo darbą perleido Laikinajai vyriausybei. Svarbiausiais veiksniais, turėjusiais įtakos šiam pasitraukimui, laikomi Tarybos reprezentatyvumo praradimas ir jos konstitucinės padėties pakeitimai, politinę iniciatyvą ir pirmaujančias pozicijas valstybės valdžios sąrangoje perleidę vykdomajai valdžiai.
These circumstances encouraged the corrections of the provisions of the Temporary Constitution in early 1919 – the executive power has received an alternative legislative power, the collegial ruler of the state in the form of Council Presidium has been replaced by a single-person President who received the exceptional right to form and release the sessions of the Council. By accepting the new constitutional provisions, the Council has itself transferred the initiative and dominant positions to the executive power and sanctioned itself as the object of discretion of the executive power. Even when the direct threat for statehood has started to diminish, the process of the transition of the political impact centre to the executive power appeared to be irreversible.