Vaiko atskyrimo nuo tėvų praktinio taikymo aspektai

Abstract

Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis, teisę žinoti, kas jo tėvai ir gyventi su jais bei būti jų auklėjamam ir aprūpinamam. Tačiau tėvai ne visuomet gali įgyvendinti teises ir pareigas vaikams. Kadangi vaikas negali būti paliktas be globos, iškyla vaiko teisių įgyvendinimo, interesų užtikrinimo ir atstovavimo jam poreikis, o tai lemia, kad ribojamos tėvų teisės bei vaikui teikiama globa (rūpyba). Vienas iš tėvų teisių ribojimo būdų – vaiko atskyrimas nuo tėvų. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo arba motinos), jie netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma, negyvenant kartu su vaiku. Nustatyta, kad, atskiriant vaiką nuo tėvų, iškyla tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimo problema. Nors tėvams išlieka visos teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu, išskyrus teisę gyventi su vaiku bei atstovauti vaikui, tačiau vaiko globėjas taip pat įgyvendina teises ir pareigas vaikui, todėl lieka neaišku, kam turėtų būti teikiama pirmenybė, įgyvendinant vaiko teises ir užtikrinant jo interesus – tėvams ar globėjams. Taikant vaiko ir tėvų(-o) atskyrimą, susiduriama su įstatyminio reglamentavimo ribotumu: atskyrimą taikyti įmanoma tik tais atvejais, kai tėvas(-ai) dėl objektyvių aplinkybių, susijusių su fiziniu atsiskyrimu, negali įgyvendinti teises ir pareigas vaiko atžvilgiu. Kai tėvai gyvena kartu su vaiku, tačiau dėl savo sveikatos būklės negali atstovauti vaiko teisių ir interesų, situacija neatitinka atskyrimo taikymo sąlygos – tėvų gyvenimo skyrium nuo vaiko.